Likus mažiau nei metams iki prezidento kadencijos pabaigos,
B.Obama atskleidė planą, kuriame nurodoma, kad Jungtinės Valstijos
tęs mažiau pavojingų kalinių perkėlimą į kitas valstybes ir
kuriame nurodyta 13 JAV įkalinimo įstaigų, į kurias galimo būtų
perkelti tos kalinius; taip pat pažymima, kad tai leis kasmet
sutaupyti milijonus mokesčių mokėtojų pinigų.
„Daugel metų jau yra visiškai aišku, kad kardomoji įstaiga
Gvantanamo įlankoje negerina mūsų nacionalinio saugumo; ji tik
kenkia jam“, – sakė B.Obama iš Baltųjų rūmų.
„Dabar uždaromas mūsų istorijos skyrius. Ir tai atspindi
pamokas, kurias mes išmokome nuo rugsėjo 11-osios išpuolių,
pamokas, kurios ves mūsų šalį į priekį“, – nurodė
prezidentas.
Gvantanamo kalėjime, kuriame anksčiau buvo laikoma bemaž 700
belaisvių, dabar yra likęs 91 įtariamas džihadistas.
Šis
kalėjimas tapo kankinimų, neaiškaus įkalinimo ir oranžinių
kombinezonų sinonimu pasaulyje.
2009 metais prezidentu tapęs B.Obama paskelbė, jog sieks
uždaryti šį prieštaringai vertinamą kankinimais pagarsėjusį
kalėjimą, tačiau prezidento pastangas stabdė įvairios kliūtys,
kaip Kongreso pasipriešinimas planui perkelti Gvantanamo kalinius į
kitus Amerikos kalėjimus.
Mat daugelis respublikonų šią įstaigą laiko naudinga priemone
kovoje su terorizmu.
Tuo tarpu B.Obama sako, kad teisinga yra
priešinga nuomonė ir kad kalėjimas tik skatina džihadistų
propagandą prieš JAV. B.Obamos nepalaikė ir jo paties administracija – Pentagonas
buvo nepatenkintas per lėtu kalinių perkėlimu ir didžiuliais
kalėjimo uždarymo kaštais.
„Šį planą reikia sąžiningai išnagrinėti, net rinkimų
metais“, – sakė antradienį B.Obama.
