Tai įvyko vyriausybės ir opozicijos grupėms susirinkus į taikos
derybas Ženevoje. Pasak Europos Sąjungos (ES), šia ataka, už kurią
atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, buvo siekiama jas sužlugdyti.
Sirijos vyriausybės ir opozicijos atstovai yra Šveicarijoje,
tačiau derybos dar tik turi prasidėti. Pagrindinė opozicijos grupė
tvirtina, kad vyriausybė, visų pirma, privalo sutikti su
pagrindiniais humanitariniais reikalavimais.
JAV sekretorius Johnas Kerry paragino abi puses pasinaudoti galimybe ir
užbaigti kraujo praliejimą šalyje. Jungtinių Tautų (JT) specialusis
įgaliotinis Staffanas de Mistura) pirmadienį
suplanavo atskiras diskusijas su abiem pusėmis.
Sekmadienį netoli šventyklos susisprogdino du savižudžiai,
tačiau kai kurie liudininkai teigė girdėję tris sprogimus.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi Sirijos žmogaus teisių stebėjimo
organizacija (SOHR) nurodė, kad per išpuolius žuvo 71 žmogus, tarp
jų 42 Basharo al Assado režimui ištikimi kovotojai.
Ataka taip pat nusinešė 29 civilių, įskaitant penkių vaikų, gyvybes.
Sprogimai nugriaudėjo už kelių šimtų metrų nuo žymiosios
šventyklos, tačiau jos neapgadino. Joje yra pranašo Mahometo anūkės
kapas, o šiitams ji yra svarbi piligrimystės vieta, nepaisant
šalyje vykstančio pilietinio karo.
Savo ruožtu ES užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini pareiškė, kad sprogdinimais buvo aiškiai
siekiama pakenkti pastangoms pradėti politinį procesą Ženevoje. Trapios derybos prasidėjo, kai opozicinis Aukščiausiasis derybų
komitetas (HNC), remiamas Saudo Arabijos, vėlai penktadienį sutiko
atvykti į Ženevą. Tuo metu Sirijos vyriausybės delegacija prieš tai
jau buvo surengusi preliminarias derybas su S. de Mistura.
Tačiau priešiškumas tarp pagrindinių derybų veikėjų išlieka
didelis, Sirijos vyriausybės įgaliotiniui Basharui al-Jaafari pareiškus, kad paskutinę minutę HNC priimtas
sprendimas vykti į Ženevą parodė, jog komitetas nėra rimtai
nusiteikęs.
Pasak jo, sprogimai netoli šventyklos patvirtino ryšį
tarp opozicijos ir terorizmo. Nepaisant to, jis taip pat pareiškė,
kad vyriausybė neabejotinai svarsto humanitarines priemones, kaip
humanitarinių koridorių įkūrimą, paliaubas ir belaisvių paleidimą.
Beveik penkerius metus trunkantis pilietinis karas Sirijoje
nusinešė daugiau kaip 250 tūkst. gyvybių, o dar 11 mln. gyventojų
privertė palikti savo namus. Be to, konfliktas tapo viena iš
didžiausių Europos migracijos krizės priežasčių.
Tikimasi, kad vadinamosios netiesioginės taikos derybos truks
šešis mėnesius. Jų metų delegacijos sėdės atskirose derybų salėse,
o JT pareigūnai kursuos tarp opozicijos ir vyriausybės atstovų. Per derybas tikimasi susitarti dėl paliaubų, humanitarės
pagalbos tiekimo ir „Islamo valstybės“ grėsmės pažabojimo.
Tačiau
svarbiausias derybų tikslas yra taikos sureguliavimo procesas, į
kurį įtrauktas pereinamasis laikotarpis. Jo metu turėtų būti
priimta nauja Konstitucija ir surengti rinkimai pagal praėjusį
mėnesį patvirtintą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją.
Paskutinės derybos, kuriomis buvo siekiama užbaigti Sirijos
konfliktą, žlugo 2014 metų vasarį vos po dviejų etapų. Tuo metu
Sirijos vyriausybė atsisakė aptarti opozicijos reikalavimą dėl
prezidento Basharo al Assad) pasitraukimo iš
valdžios.
