Ketvirtadienį ilgai laukta ataskaita apie buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojo A.Litvinenkos nužudymą jau bus paskelbta viešai.
Kol kas nėra žinoma, kas parašyta dokumente, tačiau aistros jau verda, rašo britų leidinys “The Guardian“.
Jungtinės Karalystės diplomatai prašo D.Camerono nepritaikyti Rusijai dar griežtesnių ekonominių sankcijų, jei paaiškės, kad ši valstybė buvo kalta dėl vyro nužudymo.
Diplomatai Londone mano, kad gadinti ir taip įtemptus santykius su Rusija dabar nėra geras metas. Ypač todėl, kad Vakarai ir Maskva mėgina susitarti dėl konflikto Sirijoje sprendimo.
Įtariama, jog dokumente bus tvirtinama, kad už 43 metų A.Litvinenkos nunuodijimą radioaktyviuoju poloniu atsakingi Dmitrijus Kovtunas ir Andrejus Lugovojus. Būtent su šiais vyrais A.Litvinenka 2006-aisiais gėrė arbatą Londono viešbutyje „Millennium“.
Tuo metu, kai buvo nunuodytas, A.Litvinenka dirbo britų žvalgybos agentūrai MI6. Vyras taip pat turėjo Jungtinės Karalystės pilietybę.
Vienas pagrindinių šios ataskaitos rengėjų – į pensiją išėjęs Jungtinės Karalystės aukščiausiojo teismo teisėjas seras Robertas Owenas. Daug kas tikisi, kad buvęs aukšto rango teisėjas ataskaitoje paskelbs ir tai, jog už A.Litvinenkos nužudymą atsakinga Rusijos vyriausybė.
Tiesa, tai nebus tas pat, kaip įrodyti, kad jo nužudymą užsakė pats Vladimiras Putinas.
Jeigu tokia išvada išties bus paskelbta, tikėtina, kad D.Cameronas turės apsispręsti – bausti Rusiją ar ne.
Liberalų demokratų partijos lyderis Timas Farronas siūlo ne taikyti Rusijai papildomas sankcijas, o uždrausti su nužudymu susijusiems asmenims atvykti į Jungtinę Karalystę ir naudotis britų bankininkystės sistema.
„Nunuodydama saviškį britų žemėje Rusijos vyriausybė visiškai nepaisė tiek Jungtinės Karalystės, tiek tarptautinių teisės normų“, – sakė T.Farronas.
Toks liberalų demokratų lyderio pasiūlymas tikriausiai sulauks A.Litvinenkos našlės Marinos palaikymo. Moteris ir jos advokatas Benas Emmersonas šią savaitę beveik garantuotai prašys britų imtis teisinių priemonių prieš du vyrus, siejamus su A.Litvinenkos žūtimi.
Tikimasi, kad Jungtinės Karalystės valdžia mažų mažiausiai paprašys Rusijos išduoti du įtariamus žudikus – A.Lugovojų ir D.Kovtuną. Bet mažai tikėtina, kad Maskva į prašymą reaguos teigiamai.
Tokį britų prašymą V.Putinas atmetė dar 2007-aisiais ir apibūdino šį Jungtinės Karalystės žingsnį kaip „kolonijinių besmegenių mentaliteto pavyzdį“.
Vis dėlto Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovai mano, jog dabar nereikėtų leistis į kivirčus su Rusija: Maskva žūtbūt reikalinga bendram frontui prieš grupuotę „Islamo valstybė“ palaikyti.
Be to, Vakarai jau seniai tikisi, kad Rusija padės pašalinti Basharą al-Assadą iš Sirijos prezidento posto.
Britai mano, kad V.Putinas pagaliau pasiruošęs atsižadėti B.al-Assado, tačiau tai padarys už nemenką atlygį – Rusijos lyderis tikrai nežada atsisakyti įtakos Sirijoje.
O kad būtų išlaikytas bendradarbiavimas su Rusija Sirijos klausimais, Jungtinės Karalystės diplomatai dabar prašo premjero neužminti ant santykius su Rusija galinčios susprogdinti minos ir neskelbti dar vieno sankcijų raundo.
