Carleso Puigdemont'o išrinkimas Katalonijos
lyderiu turėtų suteikti naują postūmį secesijos šalininkų
judėjimui po ne vieną mėnesį vykusių vidaus rietenų.
Jo paskyrimas likus kelioms valandoms iki galutinio termino, po
kurio regione būtų tekę šaukti pirmalaikius rinkimus, iš karto
sulaukė Ispanijos premjero Mariano Rajoy
kritikos.
„Vyriausybė neleis jokių aktų, kurie pakenktų Ispanijos
vienybei ir suverenitetui“, – Madride įspėjo premjeras, kurio
kalbą transliavo televizija.
M.Rajoy tai pareiškė netrukus po to, kai Katalonijos
separatistų politinei partijai, laimėjusiai rugsėjį vykusius
regiono parlamento rinkimus, savaitgalį galiausiai pavyko pasiekti
susitarimą dėl to, kas turėtų vadovauti naujai vietos vyriausybei.
Pagrindinė kliūtis buvo darbą baigiantis regiono lyderis
Arturas Masas, kurio perrinkimui griežtai nepritarė mažesnė
separatistų partija – kraštutinių kairiųjų „Liaudies vienybės
kandidatūra“ (isp. Candidatura d'Unitat Popular, CUP), nepatenkinta jo
pastaraisiais metais vykdyta taupymo politika ir jo partijos
sąsajomis su korupcijos skandalais.
Šeštadienį A.Masas žengė netikėtą žingsnį, paskelbęs,
jog nesieks perrinkimo, ir savo įpėdiniu pasiūlęs palyginti mažai
žinomą politiką C.Puigdemont'ą. Tokiu būdu jis išgelbėjo
Kataloniją nuo pirmalaikių rinkimų, kurie būtų jau ketvirtieji
šiame regione nuo 2010-ųjų.
Dabar Cheronos (Žironos) miesto meras 53 metų C.Puigdemont'as,
kilęs iš aršių Katalonijos nepriklausomybės šalininkų šeimos,
turės suformuoti savo kabinetą.
„Turime... pradėti procesą, kad būtų sukurta nepriklausoma
Katalonijos valstybė“, – sakė C.Puigdemont'as prieš balsavimą
dėl jo paskyrimo regiono parlamente.
Kepėjo sūnus C.Puigdemont'as niekuomet neslėpė savo
separatistinių pažiūrų, nors tuo laikotarpiu, kai jis 1980 metais
tapo A.Maso Katalonijos demokratinės sanglaudos partijos (CDC) nariu,
šios partijos tikslas buvo tik didesnė regiono autonomija, o
atsiskyrimą nuo Ispanijos nė nebuvo kalbų.
