Venesuelos kontrolę perėmusi opozicija nori nušalinti prezidentą

Nacionalinėje Asamblėjoje buvo prisaikdinti 163 iš 167 įstatymų leidėjų, nes keturių deputatų – trijų iš opozicijos ir vieno iš provyriausybinės stovyklos – prisaikdinimas buvo suspenduotas teismo dėl įtariamo balsų klastojimo. 

Opozicijai atstovaujantis naujasis parlamento pirmininkas Henry Ramosas Allupas (Henris Ramosas Aljupas) sakė, kad jo stovykla imsis žingsnių priversti N.Maduro palikti postą. 

„Čia ir dabar – reikalai pasikeis“, – sakė jis. 

Opozicijos frakcijos parlamente vadovas Julio Borgesas (Chulijus Borchesas) žadėjo, kad opozicija ras „metodą, sistemą, kaip pasitelkus konstitucines priemones pakeisti vyriausybę“. 

Parlamento pirmininkas sakė, kad šiam procesui bus pasirengta per šešis mėnesius. 

„Permainoms nėra jokių laiko rėmų, – pabrėžė H.Ramosas Allupas. – Žiūrime į permainas perspektyvoje, permainas sistemoje, keičiant tai, kas yra blogai, labai blogai – ir greitai bus dar blogiau.“ 

Laikinai netekusi trijų deputatų, opozicija tebeturi stiprią trijų penktadalių daugumą, kuri, be kita ko, suteikia jai galimybę atleisti vyriausybės ministrus. 

Tačiau be šių įstatymų leidėjų N.Maduro oponentai, bent jau laikinai, neturi galių, kurias jiems suteiktų dviejų trečdalių „superdauguma“, įskaitant galimybę dėl teisės akto organizuoti referendumą bei sušaukti asamblėją naujai konstitucijai parengti. 

Opozicija galėtų pasinaudoti šiomis galiomis, siekdama priversti N.Maduro palikti postą dar iki jo kadencijos pabaigos 2019 metais. Kol kas neaišku, kokį kelią, numatytą konstitucijos, ji gali pasirinkti. 

Tuo tarpu N.Maduro pareiškė, jog „geležiniu kumščiu“ gins Venesuelos demokratiją ir stabilumą. 

Prezidentui lojalūs įstatymų leidėjai per pirmąjį Nacionalinės Asamblėjos posėdį demonstratyviai paliko parlamento salę. Juos papiktino opozicijai priklausančių deputatų mėginimai pateikti siūlymą amnestuoti daugybę politikų, kurie, opozicijos tvirtinimu, yra politiniai kaliniai. 

Opozicijos koalicija „Demokratinės vienybės apvalusis stalas“ (Mesa de la Unidad Democratica, MUD) žada permainas šioje naftos turtingoje, krizę išgyvenančioje valstybėje po 17-a metų trukusio socialistų valdymo. Tačiau N.Maduro tebeturi daug galių, kurias jam garantuoja prezidentinė valdymo forma. 

„Asamblėja gali priimti tokius tik nori įstatymus, tačiau juos turi pasirašyti prezidentas“, – pažymėjo buvęs parlamento pirmininkas Diosdado Cabello (Diosdadas Kabeljas). 

„Jei nesutariama, prezidentas gali vetuoti įstatymą ar kreiptis dėl jo į Aukščiausiąjį Teismą“, – sakė jis. 

MUD gruodžio 6 dieną vykusiuose rinkimuose užsitikrino 112 vietų „superdaugumą“ parlamente, tačiau N.Maduro ėmėsi žingsnių ją sumažinti. 

Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę patenkino prezidento prašymą dėl įtariamo balsų klastojimo suspenduoti trijų naujai išrinktų įstatymų leidėjų iš opozicijos sparno prisaikdinimą. Dėl tų pačių įtarimų buvo suspenduotas ir vienas N.Maduro lojalus įstatymų leidėjas. 

Už naujų deputatų prisaikdinimą atsakinga komisija, vadovaujama vyriausybės politinio sąjungininko, atsisakė priimti šių keturių parlamentarų priesaiką, argumentuodama, jog pirmiausia jų bylą turi išnagrinėti teismas. 

N.Maduro žadėjo įnirtingai ginti socialistų „revoliucijos“ socialinės paramos programas, pradėtas jo velionio pirmtako Hugo Chavezo (Hugo Čaveso), kuris į valdžią atėjo 1999-aisiais. 

Tačiau rinkėjai nubaudė jį už dabartinę ekonomikos būklę, o parlamento kontrolės praradimas N.Maduro tapo iki šiol rimčiausiu iššūkiu jo valdžiai. 

Venesuela turi didžiausius pasaulyje naftos išteklius, tačiau kritusios žaliavinės naftos kainos skaudžiai smogė jos ekonomikai, kuri šiuo metu yra gilioje recesijoje, o šalies gyventojai kenčia nuo didžiulės infliacijos ir susiduria su būtiniausių prekių stygiumi. 

Įtempta politinė kova pakurstė būgštavimus dėl naujų neramumų po 2014 metais vykusių susirėmimų, kai per antivyriausybinius protestus žuvo 43 žmonės. 

N.Maduro prieš pirmąjį naujo parlamento posėdį ėmėsi ir kitų manevrų, siekdamas sustiprinti pozicijas prieš oponentus. Jis išleido prezidento dekretą, suteikiantį jam įgaliojimus skirti Venesuelos centrinio banko vadovą, atimdamas iš parlamento galias daryti įtaką pinigų politikai, vienam iš svarbiausių svertų siekiant pakeisti esamą ekonomikos padėtį. 

N.Maduro taip pat sakė, kad sieks užsitikrinti parlamento paramą naujam ekonomikos gelbėjimo planui. Tačiau šios pastangos gali virsti dar vienu rimtu politiniu susidūrimu. 

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl suspenduotų deputatų bei paragino šalį paleisti politinius kalinius. 

„Mums toliau kelia susirūpinimą kontroversija, susijusi su kai kurių išrinktų atstovų mandatų suspendavimu, ir mes raginame išspręsti šį ginčą skaidriu būdu, kuris atspindėtų Venesuelos rinkėjų valią“, – sakė jis.