Šiaurės Korėja tikina susprogdinusi vandenilio bombą

„Pirmasis respublikos vandenilinės bombos bandymas buvo sėkmingai įvykdytas 2016 metų sausio 6 dieną 10 val. (vietos, 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, remiantis Darbininkų partijos strateginiu ryžtu“, – paskelbė valstybinės televizijos diktorius.

„Užsitikrinę stulbinamą mūsų istorinės vandenilio bombos sėkmę, įžengėme į pažangių branduolinių valstybių ratą“, – sakė pranešėjas, pridūręs, kad buvo susprogdintas „miniatiūrizuotas“ užtaisas.

Šis iš anksto neskelbtas bandymas buvo įvykdytas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno asmeniniu įsakymu, likus dviem dienoms iki jos gimtadienio.  Praėjusį mėnesį kalbėdamas per vieną išvyką Kin Jong Unas užsiminė, kad Pchenjanas jau yra pasigaminęs vandenilio bombą, nors tarptautiniai ekspertai tą žinią vertino skeptiškai.

Per vandenilio bombos sprogimą didžiausią energijos kiekį atpalaiduoja termobranduolinės sintezės, o ne branduolių skilimo grandininės reakcijos, todėl tokie užtaisai būna daug galingesni negu paprastesnės konstrukcijos atominės bombos.

„Naujausias bandymas, visiškai pagrįstas mūsų technologijomis ir mūsų darbo jėga, patvirtino, kad mūsų naujai išplėtoti technologiniai ištekliai yra tikslūs, ir moksliškai pademonstravo mūsų miniatiūrizuotos vandenilio bombos poveikį“, – sakė televizijos pranešėjas.

Kaimyninės Pietų Korėjos nacionalinio saugumo taryba griežtai pasmerkė tą bandymą, o Japonijos premjeras Shinzo Abe pareiškė, kad tai yra „didelė grėsmė“ ir šiurkštus Jungtinių Tautų saugumo rezoliucijų pažeidimas.

Dauguma ekspertų kėlė prielaidą, kad Pchenjanas termobranduolinę bombą galėtų pasigaminti tik po kelerių metų; taip pat buvo nesutariama, kiek yra pažengusios šios valstybės pastangos sumažinti branduolinius užtaisus, kad juos būtų galima skraidinti į taikinius balistinėmis raketomis.

Trečiadienį paskelbtame pranešime Pchenjanas žadėjo laikytis principo, kad konflikto atveju jis pirmasis nepanaudos branduolinio ginklo, bet pabrėžė, kad toliau plėtos pažangaus branduolinio smūgio pajėgumus. „Kol išliks nuožmi prieš Šiaurę nukreipta JAV politika, mes niekada nesiliausime plėtoję savo branduolinės programos“, – sakoma pranešime.

„Tas ginklas tikriausiai buvo JAV Hirošimos bombos masto, bet tai nebuvo vandenilio bomba. Tai buvo skilimo technologija“, – Didžiosios Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC sakė Vašingtone įsikūrusio instituto „Rand Corporation“ vyriausiasis gynybos analitikas Bruce'as Bennettas.

Jeigu būtų susprogdintas termobranduolinis užtaisas, „trinktelėjimas turėjo būti 10 kartų stipresnis negu šis“, – aiškino jis. Pagal apskaičiuotą sprogimo galią tas užtaisas „vargu ar buvo tikra dviejų pakopų termobranduolinė bomba“, savo „Twitter“ pranešime rašo Jamesas Actonas, Carnegy fondo už tarptautinę taiką direktorius.

Šis sprogdinimas buvo užfiksuotas tarptautinių seismologijos stočių kaip 5,1 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo šalia Šiaurės Korėjos pagrindinio branduolinių bandymų poligono Pungjė-ri vietovėje šalies šiaurės rytuose.

Bet kokiu atveju Korėja susprogdino jau ketvirtą branduolinį užtaisą ir pabrėžtinai demonstravo nepaisysianti nei priešų, nei sąjungininkų, kurie perspėjo Pchenjaną, kad jam teks brangiai sumokėti už branduolinės programos plėtrą.

Po trijų ankstesnių bandymų, įvykdytų 2006, 2009 ir 2013 metais, Jungtinės Tautos paskelbė virtinę sankcijų. Jų nesugebėjimas užkirsti kelio ketvirtajam bandymui sukels didelį spaudimą JT Saugumo Tarybai šįkart imtis drastiškesnių veiksmų.

Be to, ši padėtis taps ypatingu iššūkiu JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris per savo vizitą Pietų Korėjoje 2014 metais smerkė Šiaurės Korėją kaip „atstumtąją valstybę“ ir žadėjo „aštresnes“ sankcijas, jeigu Pchenjanas susprogdins ketvirtąjį užtaisą. Itin svarbu bus Kinijos, pagrindinės Šiaurės Korėjos ekonominės ir diplomatinės sąjungininkės, reakcija.

Pekinas anksčiau neleisdavo JAV vadovaujamiems sąjungininkams imtis griežtesnių veiksmų prieš Pchenjaną, bet demonstravo didėjantį nusivylimą dėl jo atsisakymo įšaldyti bandymus.

Tačiau analitikai pastebi, kad Pekino galimybės paveikti Pchenjaną yra ribojamos baimės, kad didesnis spaudimas galėtų lemti Šiaurės Korėjos režimo žlugimą ir atvertų perspektyvą, kad Korėja taps suvienyta JAV sąjungininkė, tiesiogiai besiribojanti su Kinija.

Kinija spaudė atnaujinti šešiašales derybas, per kurias Šiaurės Korėjai būdavo siūloma pagalba nusiginkluojant, tvirtindama, kad angažavimasis su Pchenjanu yra vienintelė išeitis.

Šešiašalis procesas, kuriame dalyvavo abi Korėjos, JAV, Kinija, Japonija ir Rusija, yra įstrigęs nuo 2007 metų, o Pchenjano sprendimas įvykdyti ketvirtąjį branduolinį bandymą beveik neabejotinai buvo paskutinė vinis į tų derybų karstą.

Po vėliausio branduolinio bandymo 2013 metais Šiaurės Korėja vėl paleido plutonį gaminantį reaktorių Jongbjono komplekse, kuris buvo uždarytas 2007 metais pagal šešiašalio proceso susitarimus. Jongbjono reaktorius per metus gali pagaminti 6 kg plutonio, o tokio kiekio pakanka vienam branduoliniam užtaisui.

Manoma, kad Pchenjanas šiuo metu turi pakankamai plutonio šešioms bomboms, kai dalį savo atsargų panaudojo bent dviem iš trijų anksčiau atliktų branduolinių sprogdinimų. Kol kas neaišku, ar 2013 metais buvo išbandytas plutonio, ar urano užtaisas.

Pietų Korėja trečiadienį griežtai pasmerkė netikėtą Šiaurės Korėjos pareiškimą apie įvykdytą vandenilio bombos bandymą ir pažadėjo imtis „visų būtinų priemonių“, kad nubaustų branduolinių ginklų turinčią kaimynę.

„Griežtai smerkiame Šiaurės Korėją, įvykdžiusią 4-ąjį branduolinį bandymą, aiškiai pažeidžiant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, nors ji buvo ne kartą perspėta mūsų ir tarptautinės bendruomenės“, – sakoma vyriausybės pranešime, kurį per televiziją paskelbė Nacionalinio saugumo tarybos (NST) pirmininko pavaduotojas.

Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye sušaukė nepaprastąjį NST posėdį iškart po to, kai buvo paskelbta apie tą bandymą.

„Imsimės visų būtinų priemonių, įskaitant papildomas JT Saugumo Tarybos sankcijas, ... kad Šiaurė brangiai sumokėtų už šį branduolinį bandymą“, – sakoma pranešime.

Jame neužsimenama apie Šiaurės Korėjos pareiškimą, kad Pchenjanas trečiadienį susprogdino galingą termobranduolinį užtaisą. Tarptautiniai ekspertai tą pareiškimą taip pat vertino skeptiškai.

Tuo tarpu Kinija, pagrindinė Šiaurės Korėjos diplomatinė gynėja, trečiadienį pareiškė „griežtai nusistačiusi“ prieš Pchenjano įvykdytą naują branduolinį bandymą, sakydama, kad tas žingsnis buvo atliktas „nepaisant tarptautinės bendruomenės pasipriešinimo“. 

„Primygtinai raginame KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinęs Respubliką) toliau laikytis įsipareigojimų atsisakyti branduolinių ginklų ir nebevykdyti veiksmų, galinčių pabloginti padėtį“, – Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying sakė per įprastą spaudos konferenciją. 

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba trečiadienį surengs neeilinį posėdį Niujorke. JT ir Japonijos inicijuotas 15 Saugumo Tarybos narių pasitarimas vyks už uždarų durų. 

„Nors kol kas negalime patvirtinti, kad bandymas buvo įvykdytas, smerkiame bet kokius JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimus ir dar kartą raginame Šiaurės Korėją laikytis savo tarptautinių pasižadėjimų bei įsipareigojimų“, – sakė JAV misijos prie JT atstovė Hagar Chemali. 

Jeigu Pchenjanas iš tikrųjų susprogdino vandenilinę bombą, tai žymi reikšmingą šuolį Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programoje, nes iki šiol ta šalis yra susprogdinusi tik urano arba plutonio atominių užtaisų. 

Per vandenilinės bombos sprogimą didžiausią energijos kiekį atpalaiduoja termobranduolinės sintezės, o ne branduolių skilimo grandininės reakcijos, todėl tokie užtaisai būna daug galingesni negu paprastesnės konstrukcijos atominės bombos. 

Jeigu Šiaurės Korėjos teiginiai bus patvirtinti, labai padidės spaudimas tarptautinei bendruomenei dėl tos šalies neteisėtos branduolinės programos, todėl tikriausiai bus paskelbtos griežtesnės tarptautinės sankcijos. 

Kelios JT rezoliucijos draudžia uždarai Šiaurės Korėjai vykdyti bet kokią branduolinę veiklą arba kurti balistinių raketų technologijas.