Irako nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas Karimas Wasfi su violončele išsiruošia į miesto vietas, kuriose neseniai įvyko teroro išpuolis.
Dar gedinčius ir sutrikusius miestiečius nustebina muzikos garsai. Muzikantas dažnai groja ant šaligatvio, kuris vis dar juoduoja nuo neseniai čia įvykusio sprogimo.
„Kartais gatvėse dar pilna išpuolio nuolaužų ir jaučiamas mirties kvapas“, – CNN apie savo neįprastą koncerto sceną pasakojo K.Wasfi.
Mansuro rajono praeivių dėmesį prikausto violončele grojamas K.Wasfi sukurta „Bagdado gedulo melancholija“.
Vienas po kito irakiečiai sustoja pasiklausyti. Susirinkusioje minioje žmonės išsitraukia telefonus ir pradeda filmuoti muzikantą. Jie šypsosi, tačiau kitų veiduose pasirodo ir ašaros.
„Iš pradžių jie nustemba, tačiau vėliau per violončelės garsus jie patiria vienybės jausmą“, – tikino K.Wasfi.
Pirmasis dirigento pasirodymas Bagdado gatvėse po išpuolio buvo nufilmuotas jo draugo Ammaro al-Shahbanderio. Pasirodymo vaizdo įrašas greitai išplito ir internete.
O po kelių savaičių sprogmuo nusinešė ir A.al-Shahbandero gyvybę. Baltai apsirengęs K.Wasfi surengė koncertą ir draugo žūties vietoje.
Vėliau pasirodymai tapo tikru reiškiniu. Nuo balandžio mėnesio muzikantas grojo daugiau nei dešimtyje teroro išpuolių vietų.
Kaip teigia pats K.Wasfi, atakų metu žūva keli žmonės, tačiau dar daugiau aplinkinių yra įkalinami jų sukelto siaubo.
Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ taikiniais gali tapti bet kas – kavinėje susitinkantys draugai ar vaikas, karštą dieną perkantis ledo gabalą atsivėsinimui.
Kol teroristai siekia sunaikinti gyventojų kasdienį gyvenimą ir atimti dvasios ramybę, K.Wasfi nori ją sugrąžinti irakiečiams.
Tad jo pasirodymai teroro išpuolių vietose simbolizuoja tai, kad nors ir sukrėsti, miestiečiai turi gyventi toliau.
K.Wasfi kampanija padėjo ir 18 metų Mustafa Abdel-Jabbarui.
„Mūsų nervai vis dar įsitempę. Mes bijome, kad mus vėl užpuls „Islamo valstybė“, tad baisu net išeiti į miestą, nes bet kada gali žūti sprogimo metu“, – teigė irakietis.
M.Abdel-Jabbaras dirigento pasirodymą pirmąkart išgirdo eidamas į mokyklą. Jį taip nustebino kostiumu pasipuošusio muzikanto ramus grojimas tarp griuvėsių, kad iš pradžių paauglys trynė akis manydamas, kad sapnuoja.
Tačiau greitai dirigento pasirodymas įkvėpė M.Abdel-Jabbarą prisidėti prie šios iniciatyvos. Jis prisijungė prie K.Wasfi Taikos meno centro, kuriame mokosi dainuoti ir groti smuiku.
„Žinoma, terorizmas mums grasina sprogimais ir žudymais, bet mes į tai atsakome muzika“, – tvirtino vaikinas.
K.Wasfi muzika palietė ir daugiau žmonių. Pats muzikantas teigia jos poveikį pajutęs tada, kai surengė pasirodymą 53 vaikams, besiglaudžiantiems Bagdado mečetėje. Juos iš gimtųjų ar Ramadi ir Faludžos miestų išstūmė „Islamo valstybės“ teroristų išpuoliai.
„Šie vaikai nežinojo nieko, išskyrus tankus ir islamistų karo šūksnius“, – teigė K.Wasfi.
Pabėgėliams dirigentas grojo Johanno Sebastiano Bacho siuitą violončelei Nr. 1 G-Dur. Vaikai susidomėję klausėsi, o vėliau pradėjo klausinėti, kad yra J.S.Bachas bei mėgino paliesti muzikanto smičiaus arklio ašutus.
Karados mieste K.Wasfi neseniai surengė savo paskutinį pasirodymą. Čia karas paliko gilią žaizdą, kuri iki šiol neužgijo. Vienas sprogimas nusinešė daugiau nei 50 žmonių gyvybę ir sužeidė dar šimtą kitų.
Griuvėsiai čia atrodo lygiai taip pat, kaip prieš septynerius metus. Po išpuolio sugriauti pastatai taip ir nebuvo atstatyti.
Čia K.Wasfi dar kartą tikisi karo siaubą nugalėti savo vieninteliais ginklais – violončele ir smičiumi.
