Kaip rašo analitikė, jei ilgą laiką seki Rusijos žiniasklaidą, gali pamatyti tam tikrus šablonus, kurie naudojami pateikiant naujienas.
„Niekas tiesiog šiaip neatsitinka. Kiekvienas įvykis – didesnės istorijos dalis: dažniausiai – sąmokslo teorijos. Rusija arba siekis sunaikinti ją visuomet būna istorijos ašis. Realius istorijos elementus papildo išgalvoti – kad Maskvos pasakojimas būtų išbaigtas.
Antai per Euromaidano demonstracijas Ukrainoje Kremlius protestus įvardijo kaip „nacizmo atgimimą, kurį remia ir įkvepia NATO“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija smerkė Vokietiją „remiant rudąją revoliuciją“. Valstybinės televizijos rodė išgalvotus mūšius taip Rusijos baikerių gaujų ir „Ukrainos fašistų“, užsidėjusių svastikas ir NATO simbolius.
Kai Rusija pradėjo bombarduoti Siriją, V.Putinas pradėjo naują pasakojimą. Rugsėjį JT Generalinėje Asamblėjoje jis ragino sukurti antiteroristinę koaliciją, „panašią į koaliciją prieš Hitlerį“, kuri galėtų „suvienyti platų spektrą jėgų, kurios priešinasi tokiems, kurie, kaip ir naciai, skleidžia neapykantą ir blogį“.
Šįkart priešai buvo nebe ukrainiečiai, bet teroristai. Prieš NATO nukreipta kalba buvo sušvelninta.
Valstybinės televizijos rodė sėkmingų oro smūgių prieš teroristus vaizdus. Ši propaganda buvo rodoma ir tada, kai paaiškėjo, kad rusai puola ne tik islamistus, bet ir Sirijos diktatoriui Basharui al-Assadui priešišką opoziciją.
Žinoma, Kremliaus žiniasklaida neatsisakė savo ankstesnių pasakojimų apie Ukrainą. Ji tiesiog sugebėjo sujungti Sirijos ir Ukrainos įvykius. Rusijos valstybinė žiniasklaida netgi skelbė, kad ukrainiečiai tiekia ginklus „Islamo valstybei“, o šios grupuotės kovotojai treniruojasi Ukrainoje. Vienu metu Maskvai atrodė įmanoma sudėti abu priešus į bendrą pasakojimą.
Tačiau dabar sunkumų Kremliui ėmė kelti Turkija. Ar bombonešio numušimas yra dalis NATO / nacių „agresijos prieš Rusiją“? Jei taip, tuomet Rusijai reikėtų reaguoti.
O gal tai dalis teroristų sąmokslo prieš Rusiją? Jei taip, tai atrodytų keistai, nes Turkija pati kovoja su terorizmu.
Šiuo metu Rusija renkasi antrąją strategiją. NATO elementas paliekamas. Turkija kaip draugė apsimetėlė, „teroristų sąjungininkė suvarė peilį mums į nugarą“, buvo skelbiama Rusijos valstybinėse televizijose.
Įvertinus alternatyvas tai gera naujiena: tai reiškia, kad Rusija neketina atsakyti Turkijai kariniais veiksmais ir įtempti NATO į platesnį konfliktą.
Tai taip pat gali reikšti, kad V.Putinas tikisi būti didesnės koalicijos Sirijoje dalis ir vis dar nori bendradarbiauti su Vakarų demokratijomis.
Galų gale jam juk reikia naujų įrodymų kitai istorijai, kurią pasakoja: jis grąžina Rusijai supergalybės statusą ir tarptautinę įtaką.
Tačiau tai nereiškia, kad tuo istorijos apie Siriją baigsis. Kas, jei bus numuštas dar vienas lėktuvas? Kas, jei Sirijos karas pasisuks bloga linkme arba taps nebepopuliarus Rusijoje?
Tuomet Kremlius turės rasti paaiškinimą savo klaidoms ir vėl keisti pasakojimą. Taip NATO vėl galėtų tapti priešu. Tik neaišku – propagandiniu ar realiu“, – rašė A.Applebaum.
