Raudonasis Kryžius paskelbė, jog dar mažiausiai 239 žmonės
buvo sužeisti, o kelių nukentėjusiųjų būklė kritinė.
Tie sprogimai driokstelėjo ketvirtadienį vienoje judrioje
gatvėje Burdž al Baradžnos rajone, kuriame veikia daug krautuvių
ir prekyviečių. Šis neturtingas rajonas laikomas Libano šiitų
sukarinto judėjimo „Hizbollah“ tvirtove.
Ši ataka atgaivino prisiminimus apie IS džihadistų kampaniją
prieš „Hizbollah“ tvirtoves, vykdytą 2013–2014 metais ir
laikomą kerštu už Libano šiitų kovotojų palaikymą Damasko
režimo pajėgoms per kaimyninę Siriją krečiantį pilietinį karą.
Vis dėlto naujausias išpuolis yra didžiausia iš Libane
surengtų atakų, dėl kurių atsakomybę prisiėmė IS. Pagal aukų
skaičių jis taip pat yra vienas didžiausių šalyje nuo 1975–1990
metais vykusio pilietinio karo pabaigos.
Penktadienį, kurį šalies premjeras Tammamas Salamas paskelbė nacionalinio gedulo diena, šeimos ruošėsi atsiimti savo žuvusių artimųjų palaikus iš ligoninių.
Šalyje buvo uždarytos mokyklos, o įvairių susiskaldžiusio
Libano politinio pasaulio stovyklų atstovai reiškė užuojautą dėl
atakos Beirute.
Sprogimai nugriaudėjo neturtingame rajone, kuriame gyvena
daugiausiai šiitai. Kaip po to išpuolio nurodė vienas naujienų
agentūros AFP fotografas, gatvės prekyvietėje telkšojo kraujo
klanai, o aplinkinėse krautuvėlėse matėsi aukų kūnai.
Aplinkiniai pastatai buvo smarkiai apgadinti, o saugumo pajėgos
stengėsi atitverti įvykio vietą, kad ten nesibūriuotų žmonės.
Armija nurodė, kad du mirtininkai vyrai detonavo bombas,
pritvirtintas prie savo kūnų. Trečio užpuoliko, kuris nesugebėjo
detonuoti savo sprogstamojo užtaiso, lavonas buvo rastas antrojo
sprogdinimo vietoje.
Tačiau IS pateikė kitokią versiją internete paskelbtame
pranešime, kuriame džihadistai prisiėmė atsakomybę dėl tos
atakos.
Pranešima sakoma, kad „kalifato kariai“ pirmiausiai detonavo
bombą, pritvirtintą prie gatvėje pastatyto motociklo.
Buvęs Libano premjeras Saadas Hariri,
vadovaujantis politiniam blokui, nusistačiusiam prieš
„Hizbollah“ ir jo sąjungininkus, sakė, kad ši ataka yra
„niekšiška ir nepateisinama“.
Pasaulio lyderiai taip pat pasmerkė sprogdinimus Beirute, o
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as
sakė, kad ta ataka yra „nepakenčiama“.
Baltieji rūmai pareiškė užuojautą, sakydami, kad „tokie
teroro aktai tik sustiprins mūsų ryžtą palaikyti Libano valstybės
institucijas“.
Tokia prie „Hizbollah“ nukreipta ataka buvo pirmoji nuo
praeitų metų vidurio, nors anksčiau sunitai džihadistai ne kartą
buvo surengę panašių išpuolių 2013–2014 metais.
„Hizbollah“ yra ištikimas Sirijos režimo sąjungininkas ir
yra remiamas Irano – kito svarbaus Damasko vyriausybės šalininko.
2013 metų pradžioje „Hizbollah“ pripažino siunčiantis savo
kovotojus palaikyti Damasko vyriausybės pajėgų, mėginančių
numalšinti sunitų dominuojamą sukilimą, kuris prasidėjo nuo
demonstracijų prieš režimą 2011 metų kovą.
Nuo to laiko šis judėjimas dar labiau įsitraukė į konfliktą
Sirijoje, siųsdamas savo kovotojus į įvairius tos šalies regionus,
kad jie sustiprintų prezidentui Basharui al Assadui
ištikimas pajėgas.
Kaip nurodo Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė
organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“, per kautynes
Sirijoje žuvo bent 971 „Hizbollah“ kovotojas.
