Popiežius Pranciškus
sekmadienį, kitą dieną po to, kai aklaviete baigėsi sinodas dėl
Bažnyčios požiūrio į seksą, meilę ir santuoką, perspėjo
katalikų vyskupus nenusisukti nuo žmonių, kurie neatitinka jų
„planinio tikėjimo“.
Baigiamojoje ataskaitoje, arba Relatio finalis, kurią Pranciškus
gali ir ignoruoti, apeinamas klausimas dėl to, ar išsiskyrusiems ir
dar kartą susituokusiems tikintiesiems turėtų būti leidžiama
vaidinti visapusišką vaidmenį Bažnyčioje.
Pagal šį dokumentą, kuris yra skirtas tik popiežiui,
Pranciškus vėliau turėtų paskelbti oficialų Bažnyčios mokymo
dokumentą, vadinamąjį Posinodinį apaštališkąjį paraginimą.
Nuo Pranciškaus taip pat priklauso ir sprendimas paviešinti
baigiamąją ataskaitą ar ne.
Ja taip pat patvirtinamas atsitraukimas nuo aiškesnio atsivėrimo
tikintiesiems gėjams ir lesbietėms, kurį rėmė progresyvieji, kai
pernai buvo pradėtas mokymo šeimos klausimais persvarstymas.
Pranciškus, kuris baigiamojoje kalboje pripažino, kad tris
savaites trukusi vyskupų sinodo asamblėjos septynioliktoji
generalinė kongregacija atskleidė didelį susiskaldymą tarp
katalikų, dabar spręs, kokiu laipsniu vadovausis šia ataskaita, kai
ir jeigu nuspręs atnaujinti gaires dėl katalikiškojo mokymo
klausimais, susijusiais su šeimos gyvenimu.
Tekste reiškiama parama „kiekvieno konkretaus atvejo“
prieigai dėl didžiausią kontroversiją keliančio klausimo:
požiūrio į išsiskyrusius ir dar kartą susituokusius
tikinčiuosius. Tekste taip pat sakoma, kad jie turi vaidinti didesnį
vaidmenį Bažnyčioje, bet aiškiai neatšaukiamas dabartinis
draudimas jiems priimti Komuniją.
Dokumente yra tik vienas trumpas straipsnis dėl Bažnyčios
požiūrio į homoseksualius tikinčiuosius, formuluojant klausimą
apie tai, kaip kunigai gali padėti šeimoms, kuriose yra „žmonių
su homoseksualiomis tendencijomis“.
Dokumente pakartojama, jog Bažnyčia mano, kad kiekvienas
žmogus, nepriklausomai nuo jo seksualumo, yra vertas pagarbos ir
priėmimo, kuriuo „vengiama visų neteisingos diskriminacijos
ženklų“.
Tačiau jame tvirtai pakartojamas Bažnyčios nepritarimas gėjų
santuokoms: „Nėra absoliučiai jokio pamato laikyti homoseksualias
sąjungas panašiomis į Dievo planą dėl santuokos ir šeimos ar net
bent kiek analogiškomis (jam)“.
Baigiamojoje kalboje Pranciškus sakė, kad sinodas buvo apie
susidūrimą su „šiandienos tikrove neslepiant savo galvų
smėlyje“.
Pasak pontifiko, išryškėję nesutarimai atspindi svarbius
kultūrinius skirtumus, kuriuos Bažnyčia turėtų priimti taip, kaip
taiko savo mokymą.
„Taip pat pamatėme, jog tai, kas atrodo normalu vyskupui
viename žemyne, laikoma keistu ir beveik skandalingu (dalyku)
vyskupui iš kito (žemyno); kas yra laikoma teisės pažeidimu
vienoje visuomenėje, yra akivaizdi ir nesulaužoma taisyklė kitoje;
kas kai kam yra sąžinės laisvė, kitiems yra paprasčiausiai
painiava“, – sakė Pranciškus.
Jis, kaip atrodo, vėl užsipuolė konservatorius, kurie kaltino
jį falsifikavus sinodo organizavimą ir taip bandžius suorganizuoti
progresyvias išvadas.
„Skirtingos nuomonės, kurios buvo laisvai pareikštos ir,
kartais, deja, ne visai geranoriškais būdais, neabejotinai atvedė
prie turtingo ir gyvo dialogo“, – sakė Pranciškus.
Sekmadienį per sinodo pabaigos mišias 78 metų pontifikas
perspėjo vyskupus dėl pavojų „įklimpti į „planinį
tikėjimą“.
„Mes galime eiti su Dievo žmonėmis, bet mes jau turime savo
planą šiai kelionei, kur surašyta viskas: mes žinome, kur eiti ir
kiek tai užtruks, visi privalo gerbti mūsų ritmą ir kiekviena
problema yra nepatogumas“, – kalbėjo popiežius, kuris po darbo
sinode atrodė išblyškęs ir pavargęs.
Jis nurodė istoriją iš Evangelijos pagal Morkų apie tai, kaip
Jėzus išgydė aklą elgetą Bartimiejų, ir sakė, jog ji įrodo,
kad Dievas „nori visų pirma įtraukti tuos, kurie laikomi paribyje,
kurie jo šaukiasi“.
