Šis nutekinimas itin apmaudus Amerikos šnipų vadovui, o
„WikiLeaks“ pareiškė, kad daugiau failų bus paskelbta
„artimiausiomis dienomis“.
Pirmuosiuose paskelbtuose šešiuose failuose nėra jokių
griežtai įslaptintų dokumentų, bet „WikiLeaks“ nurodė, kad
J.Brennanas „retkarčiais naudodavo šią paskyrą keliuose su
žvalgyba susijusiuose projektuose“.
Ko gera, daugiausiai atskleidžiantis dokumentas yra J.Brennano
asmeninių duomenų anketos juodraštis iš vieno prašymo suteikti
teisę dirbti įslaptinta informacija, veikiausiai parengtas 2008
metais.
Toje anketoje išvardyti kai kurie jo draugai ir pažįstami, taip
pat pateikiami išsamūs duomenys apie karjeros istoriją ir virtinė
kitų asmeninių bei šeimos duomenų.
Vienas iš paminėtų asmenų yra George'as Tenetas, kuris buvo CŽV direktorius 1996–2004 metais. Moteris,
kuri atsiliepė anketoje pateiktu telefono numeriu, sakė, kad
G.Tenetas nesikalba su žiniasklaida.
Tarp paviešintų dokumentų taip pat yra 2008 metų laiškas nuo
Christopherio Bondo, tuomečio JAV Senato
žvalgybos komiteto pirmininko pavaduotojo, kuriame raginama
uždrausti kai kuriuos „griežtus tardymo metodus“.
Be to, paviešinta 2008 metų faksograma atskleidžia detalių
apie teisinį ginčą tarp CŽV ir firmos, kuri tame dokumente
įvardijama „Analizės korporacija“ (angl. The Analysis Corporation).
Taip pat pateikiamas 2007 metų J.Brennano pranešimo apie Iraną
juodraštis ir kitas pirminis dokumentas, datuotas tų pačių metų
liepą, kuriame jis apžvelgia iššūkius, kylančius JAV žvalgybos
bendruomenei.
Šiuos dokumentus „WikiLeaks“ paskelbė praėjus kelioms
dienoms po to, kai buvo paskelbta, kad vienas paauglys įsilaužė į
J.Brennano AOL paskyrą ir pavogė iš ten elektroninių laiškų bei
asmeninių duomenų.
Daugeliui kompiuterių vartotojų bendrovės AOL pavadinimas
siejasi su ankstyvąja interneto epocha, kai ta bendrovė teikė
telefoninio interneto ryšį. Be to, kompiuterinis įsilaužėlis
akivaizdžiai panaudojo itin su aukštosiomis technologijomis
nesusijusį metodą, kad prisijungtų prie CŽV vadovo elektroninio
pašto paskyros, o šis faktas neabejotinai bus labai apmaudus
Vašingtonui.
Įsilaužėlis tvirtino, kad prie tos paskyros priėjo
pasinaudojęs „socialinės inžinerijos“ triuku, kai apgaule
įtikino interneto bendrovės „Verizon“ darbuotojus atskleisti
J.Brennano asmeninę informaciją, o po to įtikino AOL iš naujo
nustatyti jo prisijungimo slaptažodį.
