U.von der Leyen, patekusi į keblia padėtį, kai buvo apkaltinta
nuplagijavusi dalį savo daktarės disertacijos, paskelbė pranešimą
po to, kai sekmadieninis laikraštis „Welt am Sonntag“ pacitavo
vieną Stanfordo universiteto atstovę, kuri išreiškė mintį, kad
ministrė galėjo netinkamai pasinaudoti šios mokyklos vardu.
Gynybos ministrė internete paskelbtame savo gyvenimo aprašyme
nurodo, kad ji buvo „kviestinė auditorė Stanfordo universiteto
verslo mokykloje“ 1993 metais.
U.von der Leyen gyvenimo aprašyme taip pat nurodyta, kad 1995
metais ji dirbo Stanfordo sveikatos apsaugos ligoninės
administracijoje.
Tačiau laikraštis, cituodamas universiteto atstovę, tikina, kad
U.von der Leyen niekada nebuvo oficialiai užsiregistravusi jokioje to
universiteto programoje ir neturi jokių tai patvirtinančių
sertifikatų.
„Tie, kas įtraukia universitetą į savo gyvenimo aprašymą,
neturėdami tokių sertifikatų, netinkamai naudotųsi Stanfordo
vardu“, – pabrėžė atstovė.
Tačiau Stanfordo atstovė, su kuria susisiekė naujienų
agentūra AFP, sakė, kad „ankstesnė informacija galėjo būti
išpūsta“.
Ji pridūrė, kad universiteto buvo paprašyta „patvirtinti
informaciją dėl ryšių su Stanfordu, apie kuriuos nėra prieinamų
duomenų universiteto dokumentuose“.
„Jokių kitų komentarų neturime“, – pažymėjo atstovė.
Tuo tarpu U.von der Leyen atmetė „Welt am Sonntag“
pranešimą, sakydama, kad „informacija mano oficialiame gyvenimo
aprašyme yra teisinga“.
Kaip įrodymą, kad ji dirbo Stanfordo sveikatos apsaugos
ligoninės administracijoje, ministrė pateikė laišką, pasirašytą
tos ligoninės direktoriaus pavaduotojo. Kalbėdama apie kitą
teiginį ji tvirtino, kad jos darbas atitiko viešinčios auditorės
statusą „kaip tai apibrėžia Wikipedia.de“.
Tuo tarpu Hanoverio medicinos mokykla, kurioje U.von der Leyen
įgijo daktarės laipsnį 1991 metais, nagrinėja įtarimus dėl
plagijavimo, apie kuriuos rugsėjo pabaigoje paskelbė savaitraštis
„Der Spiegel“.
Tas leidinys tvirtina, kad daugiau negu 40 proc. disertacijos
esama nuplagijuotų tekstų, nors ministrė tai griežtai neigia.
Vokietijoje, kur akademiniams titulams skiriama daug dėmesio, nuo
2011 metų atsistatydino jau trys aukšto rango politikai, kilus
skandalams dėl plagijavimo.
Švietimo ministrė Annette Schavan (Anetė Šavan) pasitraukė
iš pareigų 2013 metais, kad atremtų savo buvusio universiteto
kaltinimus, esą ji nuplagijavo savo disertaciją prieš daugiau negu
tris dešimtmečius.
2011 metais tuometis gynybos ministras ir kylanti politikos
žvaigždė Karlas-Theodoras zu Guttenbergas (Karlas Teodoras cu
Gutenbergsa) atsistatydino, kai buvo aptikta nuplagijuotų tekstų jo
disertacijoje. Per tą skandalą politikas aristokratas buvo pramintas
„Baronu Iškirp ir Įklijuok“.
Vėliau tais pačiai metais vokietė europarlamentarė Silvana
Koch-Mehrin (Zilvana Koch-Mėrin) neteko daktarės titulo, kai tyrimas
parodė, kad „reikšminga dalis“ jos 2000 metais apgintos
disertacijos buvo nukopijuota nuo kitų šaltinių.
