Prezidentas ne tik atmeta visus E.Kopacz prašymus susitikti, bet ir sugeba jos nepamatyti bendruose renginiuose.
Apžvalgininkus iš pradžių tokios žinios suglumino. Juk 43 metų A.Duda mėgsta elgtis galantiškai ir nuolat pabrėžia besilaikantis katalikiškų vertybių – gerbti kitus žmones jam esą natūralu.
Tačiau politologai netruko paaiškinti, kad 16 metų vyresnei premjerei išskirtinę neapykantą prezidentas rodo dirbtinai – tokie politiniai sumetimai.
Liguista neapykanta PPP
A.Duda esą siekia padėti jį kandidatu į prezidentus pasirinkusiai opozicinei Teisės ir teisingumo partijai (TTP) laimėti Seimo rinkimus. Balsavimas – jau po mėnesio.
Viešai ignoruodamas E.Kopacz neva prezidentas nori patvirtinti TTP lyderio Jaroslawo Kaczynskio žodžius, kad dabartinė valdžia yra susikompromitavusi ir kad šaliai reikia naujos vyriausybės.
TTP kaltina valdančiąją Piliečių platformos partiją (PPP) pataikavimu Berlyno ir Briuselio interesams. Esą į tautiečių problemas nekreipiama dėmesio, todėl padėtis valstybėje blogėja, o daugybė žmonių yra priversti emigruoti.
Garsiausiai reiškiasi pats J.Kaczynskis. Jo teigimu, PPP išduoda „tautinius interesus“ ir yra verta vien pasmerkimo.
J.Kaczynskis liguista neapykanta PPP užsikrėtė po lėktuvo katastrofos prie Smolensko 2010 metais, per kurią žuvo tuometis prezidentas jo brolis dvynys Lechas.
Velionio brolis pradėjo svaidytis absurdiškais kaltinimais, esą tragedija buvo sąmokslas, kurio autoriai – PPP lyderiai, veikę kartu su Rusijos valdžia.
Vėliau J.Kaczynskis pareiškė, kad po katastrofos naujuoju Lenkijos vadovu išrinktas Bronislawas Komorowskis yra „netikras prezidentas ir sąmokslo dalyvis“, ir atsisakė pas jį lankytis.
Tad prezidento organizuotuose pasitarimuose su politiniais lyderiais didžiausios opozicinės partijos vadovas nedalyvaudavo.
Įžeidė E.Kopacz sprendimas
Savo ruožtu A.Duda vos išrinktas paskelbė, kad bus ne jį iškėlusios TTP, o visos Lenkijos vadovu. Bet tokį pažadą jis labai greitai pamiršo ir ėmė ignoruoti premjerės prašymus susitikti.
Net tada, kai ES, o kartu ir Lenkiją, pradėjo purtyti ginčai dėl pabėgėlių priėmimo, A.Duda atsisakė rengti Nacionalinio saugumo tarybos susirinkimą – kad tik netektų posėdžiauti kartu su E.Kopacz.
Prezidento patarėjai skelbia, kad A.Dudą įžeidė E.Kopacz sutikimas priimti Briuselio nurodytą pabėgėlių kvotą. Esą premjerė kartu sulaužė ankstesnį Višegrado grupės – Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos – susitarimą kartu priešintis kvotoms ir pritarti tik savanoriškam pabėgėlių priėmimui.
Tokiu elgesiu E.Kopacz esą pakenkė A.Dudos siekiams, nes prezidentas skelbė norintis stiprinti Lenkijos bendradarbiavimą su Baltijos, taip pat Višegrado grupės šalimis.
E.Kopacz elgesį negailestingai sukritikavo ir Čekijos bei Slovakijos vadovai, pareiškę, kad Lenkijos premjerė siekia suardyti Višegrado grupę. Panašios nuomonės laikosi ir opozicinei TTP palanki žiniasklaida Varšuvoje.
Kieno interesai svarbesni?
Tuo metu PPP palanki „Gazeta Wyborcza“ giria E.Kopacz sprendimą nesipriešinti pabėgėlių dalinimuisi pagal kvotas. Dienraščio teigimu, Lenkija gynė visos ES, o ne Višegrado grupės interesus.
Be to, dienraštis priminė, kad Višegrado grupė niekada negarsėjo vienybe. Pavyzdžiui, kalbėdami apie karinį konfliktą Ukrainoje čekai ir vengrai ne kartą buvo palankesni Maskvos pozicijai, nors Briuselis ir Varšuva prašė palaikyti Kijevą.
Dabar aštresnė pabėgėlių tema – juk artėja Seimo rinkimai. Juos laimėti pasiryžusi katalikiškoji TTP pamiršo broliškos meilės principą ir ėmė apeliuoti į tautinį patriotizmą, o partijai pritaria ir prezidentas A.Duda.
Sunerimę apžvalgininkai jau klausia: kas bus, jei Seimo rinkimus laimės ne TTP ir premjeru taps ne šios partijos atstovas? Negi prezidentas ignoruos ir naująjį premjerą?
