JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris ir Rusijos
gynybos ministras Sergejus Šoigu kalbėjosi telefonu, pranešė
abiejų įstaigų atstovai spaudai.
Vašingtonas ir jo sąjungininkės NATO organizacijoje ryšius su
Rusijos kariškiais nutraukė pernai balandį dėl Maskvos
intervencijos Ukrainoje.
Tačiau dabar abi pusės įsipainiojo Sirijoje, kur jiems
šviečia galimybė veikti kartu, nors esama ir atsitiktinio
susirėmimo pavojaus.
Jau metus Jungtinės Valstijos kartu su kitų Vakarų bei Arabų
valstybių koalicija rengia aviacijos smūgius prieš „Islamo
valstybės“ džihadistus.
JAV taip pat, nors ir ne itin sėkmingai, apmoko sirus,
kovojančius ir su ekstremistine „Islamo valstybės“ grupuote, ir
su valdančiuoju Damasko režimu.
Rusija teikia savo paramą Basharo al-Assado
vyriausybei ir telkia savo karinį kontingentą vienoje aviacijos
bazėje ir karinio laivyno uoste Sirijos vakaruose.
„Sekretorius ir ministras kalbėjosi apie tas sritis, kuriose
Jungtinių Valstijų ir Rusijos perspektyvos sutampa ir kur
skiriasi“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Peteris Cookas.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Pašnekovas sakė
Rusijos naujienų agentūroms, kad pokalbis trukęs apie valandą ir
kad kontaktai bus tęsiami.
„Dėmesio centre buvo dvišalių ir daugiašalių pastangų
koordinavimas siekiant įveikti tarptautinį terorizmą, – sakė
jis. – Pokalbis rodo, kad abiejų pusių požiūriai dauguma
aptartų klausimų yra maždaug panašūs“.
Vašingtone P.Cookas pasakė: „Jie sutarė toliau svarstyti
konflikto Sirijoje šalinimo mechanizmus ir kampaniją prieš
„Islamo valstybės“ grupuotę“.
Ketvirtadienį Baltieji rūmai pareiškė esantys atviri ribotoms
deryboms su Maskva po to, kai į karo krečiamą Siriją buvo
pasiųstas prieštaringai vertinamas Rusijos karių kontingentas ir
sunkioji ginkluotė.
Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas
sakė, kad prezidento Baracko Obamos administracija
nusiteikusi surengti „taktiškas, praktiškas diskusijas“ dėl
operacijų Sirijoje ir kovos su džihadistų judėjimu „Islamo
valstybė“.
Šis sprendimas siunčia žinią apie atnaujintą Vašingtono
nusiteikimą angažuotis su Rusija, nors jos prezidentas Vladimiras
Putinas yra užsitraukęs Amerikos nemalonę dėl savo veiksmų
Ukrainoje ir Sirijoje.
Rusija neseniai pasisiūlė surengti derybas su Vašingtono
kariškiais po to, kai slapta dislokavo Sirijoje savo karių,
artilerijos sistemų ir tankų.
Daugelis Vakarų šalių pareigūnų įtaria, kad tos pajėgos bus
naudojamos sustiprinti Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui, nors Maskva tikina, kad jų uždavinys – kova su
„Islamo valstybės“ ekstremistais.
„Sunku tiksliai nustatyti, koks jų svarbiausias prioritetas“,
– pastebėjo J.Earnestas.
V.Putinas teikė gyvybiškai svarbų palaikymą B.al Assadui, kai
jo šalyje įsiplieskė sukilimas prieš Damasko režimą, peraugęs
į žiaurų pilietinį karą, nusinešusį apie 240 tūkst. žmonių
gyvybių, ir 4 mln. gyventojų privertusį palikti savo namus.
Tačiau Maskva taip pat stengėsi vaizduoti B.al Assado armiją
kaip jėgą, kovojančią su islamistų sukilėliais, tarp jų ir su
„Islamo valstybe“.
Tuo tarpu Vašingtonas ir Europos valstybės laiko B.al Assadą
atstumtuoju, kuriam tenka kaltė dėl chaoso Sirijoje ir IS
suklestėjimo.
Kita vertus, Vakarų pastangos įveikti „Islamo valstybę“
nebuvo sėkmingos, o nuosaikioji Sirijos opozicija pralaimi
radikalioms grupuotėms, todėl Baltieji rūmai gali tikėtis
įtraukti Rusiją į šią kovą.
