Nuskendusio trimečio siro tėvas: „Nebeliko prasmės gyventi“

Tėvas, kurį Turkijos žiniasklaida įvardijo kaip Abdullah Kurdi, bet šaltiniai Sirijoje nurodė, kad iš tikrųjų jo vardas yra Abdullah Shenu, per tą tragišką incidentą neteko trimečio sūnaus Aylano, keturmečio Ghalebo ir žmonos Rihanos.

„Laikiau savo žmonos ranką, bet vaikai išslydo man iš rankų. Buvo tamsu; visi klykė“, – Abdullah pasakojo Turkijos naujienų agentūrai „Dogan“ apie momentą, kai jų pripučiama valtis pradėjo skęsti.

„Mėginom laikytis tos mažos valties, bet ji bliūško“, – aiškino jis.

Sielvarto apimtas Abdullah ketvirtadienį sėdėjo prie lavoninės Bodrume, bukai žiūrėdamas į savo mobilųjį telefoną, laukdamas, kada jo šeimos narių karstai bus pakrauti į savivaldybės katafalką, sakė vienas naujienų agentūros AFP fotografas.

„Nieko nebenoriu iš šio pasaulio, – teigė Abdullah ir pridėjo, kad prasmės gyventi nebeliko.- Nieko, apie ką svajojau nebėra. Noriu palaidoti savo vaikus ir sėdėti šalia jų kapo, kol mirsiu“.

Vėliau penktadienį du mažamečiai sirai, kurie nuskendo kartu su savo motina, mėgindami nuplaukti valtimi iš Turkijos į Graikiją, penktadienį buvo palaidoti Sirijos mieste Kobanėje, kaip norėjo jų tėvas.

Jų tėvas Abdullah verkė, kai jo šeimos nariai buvo palaidoti vienas šalia kito per „kankinių ceremoniją“ kurdiškame Kobanės mieste, esančiame šalia sienos su Turkija. 

Kalbėdamas sienos perėjoje A.Kurdi išreiškė viltį, kad jo šeimos tragedija paskatins arabų valstybes padėti Sirijos pabėgėliams. 

„Noriu, kad arabų vyriausybės, o ne Europos šalys, pamatytų, (kas nutiko) mano vaikams ir dėl jų padėtų žmonėms“, – vyras sakė vaizdo įraše, kurį savo tinklalapyje paskelbė viena vietos radijo stotis.

Per vėliausią migrantų tragediją Egėjo jūroje 12 sirų žuvo trečiadienį, kai dvi valtys nuskendo Turkijos vandenyse, jiems mėginant pasiekti netoliese esančią Graikijai priklausančią Koso salą.

Pabėgėlių tragedijos simboliu tapo nuotrauka, kurioje matomas trejų metų Aylano kūnas, bangų išmestas į paplūdimį Bodrumo kurorte. Ta nuotrauka žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose.

Kitoje nuotraukoje Turkijos saugumo pareigūnas matomas laikantis žuvusį vaiką rankose.

Abdullah mėgino nuplaukti į Graikiją kartu su savo šeima ir trimis kitais sirais. Jie pabėgo iš Kobanės miesto palei sieną su Turkiją, kuris praeitais metais buvo kelis mėnesius trukusių kautynių tarp kurdų pajėgų ir džihadistų židinys, nurodė Turkijos žiniasklaida.

Dienraštis „Ottawa Citizen“ pranešė, kad ta šeima mėgino emigruoti į Kanadą.

Pranešime sakoma, kad Abdullah sesuo Teema, emigravusi į Kanadą prieš 20 metų ir dirbanti kirpėja Vankuveryje, padėjo savo giminaičiam parengti prašymą suteikti prieglobstį, bet Kanados tarnybos birželį atsisakė tai padaryti.

„Mėginau juos palaikyti, o mano draugai ir kaimynai padėjo man, pervedę pinigų į banko sąskaitą, bet nesugebėjome jų ištraukti – štai kodėl jie išplaukė laivu“, – laikraštis citavo Teema Kurdi.

Tačiau Kanados imigracijos departamentas pareiškė neturintis jokių duomenų, kad Abdullah Kurdi ir jo šeimos nariai būtų pateikę prašymus suteikti prieglobstį. Ne visiškai užpildytus dokumentus buvo pateikęs tik to vyro brolis Mohammedas Kurdi ir jo artimiausi šeimos nariai.

Administracija nerado „jokių pėdsakų, kad būtų gautas Abdullah Kurdi ir jo šeimos prašymas“, sakoma Kanados imigracijos ir pilietybės departamento pranešime.

Abdullah sakė, kad į valtį pradėjo veržtis vanduo tuojau po to, kai jie išplaukė naktį, o migrantus apėmė panika.

„Valtis pradėjo leisti vandenį už 500 metrų nuo kranto. Mūsų kojos buvo šlapios“, – pasakojo jis.

Vyras mėgino laikyti savo vaikus ir žmoną, įsikibęs į apvirtusią valtį, bet juos greitai nunešė bangos.

„Mėginau išplaukti į krantą, orientuodamasis pagal šviesas, bet pasileidęs nebegalėjau rasto savo žmonos ir vaikų. Galvojau, kad jie išsigando ir pabėgo, – pridūrė Abdullah. – Kai neradau jų mūsų sutartoje vietoje (Bodrumo) mieste, kur paprastai susitikdavome, nuvykau į ligoninę. Ten sulaukiau blogų žinių.“

Vyras patvirtino, kad jo šeima norėjo iškeliauti į Kanadą, bet sakė dabar tenorintis grįžti į Kobanę palaidoti savo artimųjų.

Kobanėje, kuri yra Sirijos šiaurėje šalia sienos su Turkija, dirbantis žurnalistas Mustefa Ebdi sakė, kad ta šeima iki 2012 metų gyveno Damaske, bet buvo priversta kelis kartus pabėgti iš sostinės dėl karo.

Po kelių tokių išvykimų ir sugrįžimų jie nusprendė persikelti į Europą per Turkiją, kai birželį džihadistai vėl įžengė į kautynių židiniu tapusią Kobanę ir paėmė daugybę įkaitų per dvi dienas trukusį incidentą, nusinešusį daugiau negu 200 civilių gyvybių.

M.Ebdi sakė, kad ta šeima mėnesį gyveno Bodrume ir taupė pinigus kelionei bei skolinosi iš giminaičių.

„Jie išvyko, mėgindami rasti geresnį gyvenimą, – pažymėjo žurnalistas. – Jie triskart mėgino perplaukti.“

„Dogan“ citavo Abdullah, kuris sakė, kad jo šeima dukart sumokėjo žmonių kontrabandininkams, turėjusiems nugabenti juos į Kosą.

Nusivylę po ankstesnės karčios patirties jie nusprendė leistis į lemtingąją kelionę savo jėgomis.

Kartu su kitais sirais iš Kobanės jie „patys įsigijo valtį ir mėgino perplaukti į kitą pusę“.

Turkijos pareigūnai suėmė keturis įtariamus žmonių kontrabandininkus – 30–41 metų Sirijos piliečius – dėl dviejų nelaimingų atsitikimų, per kuriuos žuvo Aylanas ir dar 11 migrantų.

„Trejų metų vaikas, kuris žuvo Viduržemio jūroje nuskendus valčiai, gabenusiais pabėgėsiu, buvo išneštas į mūsų krantą, – sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. – Ar visa žmonija nepasiges šito trejų metų vaiko ant mūsų krantų?“