Pasak ministrės, tą įrodo Estijos saugumo pareigūno Estono
Kohverio byla ir Rusijos karinių oro pajėgų veikla
Baltijos regione, kuri kelia grėsmę ne tik Estijai ar Latvijai, bet
ir visai regiono civilinei aviacijai, kadangi Rusijos orlaiviai
dažniausiai skrenda be skrydžio plano ir atsisako įvykdyti radaro
dispečerio prašymą identifikuotis.
„Agresyvios Rusijos kariuomenės pratybos vyksta netoli mūsų
sienų. Faktai kelia nerimą. Rusija yra agresyvesnė nei anksčiau,
todėl turime dėti pastangas, siekdami pažaboti Rusiją nuo tolesnės
agresijos. Noriu pasveikinti Latviją su pasižadėjimu padidinti
šalies gynybos biudžetą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto iki
2018 m.“, – kalbėjo Estijos užsienio reikalų ministrė, pridūrusi,
kad kiekvienos NATO šalies indėlis į regiono saugumą yra svarbus.
M.Kaljurand taip pat teigė, kad Estijos santykiai su Rusija
mažai skiriasi nuo Europos Sąjungos santykių su šia šalimi. Šalių
ryšiai su Rusija kardinaliai pasikeitė, Maskvai okupavus Krymo
pusiasalį. Pasak ministrės, E.Kohverio byla taip pat neprisidėjo
prie santykių su Rusija gerinimo. Kalbėdama apie Rusijos sprendimą
įvesti žuvų produkcijos iš Latvijos ir Estijos importo draudimą, M.Kaljurand pažymėjo, kad Maskva šiuo žingsniu nieko nenustebino.
„Tikime ES solidarumu. Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas,
kai Rusija taip pasielgia. Visada galima rasti pretekstą kažkam
uždrausti. Tačiau Rusija, kaip Pasaulio prekybos organizacijos
narė, turėtų gerbti įsipareigojimus“, – pridūrė Estijos užsienio
reikalų ministrė M.Kaljurand.
