Kasmetinę ataskaitą apie demokratijos pokomunistinėse Europos
ir Eurazijos šalyse paskelbusi organizacija teigia, kad Rusijos
agresija užsienyje yra glaudžiai susijusi su prezidento Vladimiro
Putino režimo pastangomis išlikti valdžioje.
„Stengdamasis destabilizuoti naują demokratinę Ukrainos
Vyriausybę, Kremlius tuo pačiu ėmėsi griežčiau slopinti
nepasitenkinimą namuose, taikydamasis į internetinę žiniasklaidą,
opozicijos veikėjus ir pilietinės visuomenės grupes, naudodamas
teisinius „ekstremizmo“ draudimus, išgalvotus baudžiamuosius
kaltinimus ir kitus suvaržymus“, – rašoma ataskaitoje.
Anot „Freedom House“, visus 2014 metus propaganda, pateikiama
kaip naujienos ir platinama Rusijos valstybinės žiniasklaidos,
stengtasi ir užmaskuoti, ir pateisinti Kremliaus agresiją
užsienyje.
„Kaimyninės šalys, kurios juto grėsmę dėl puolimo –
ypač turinčios dideles rusakalbių gyventojų bendruomenes –
reagavo įvairiomis priemonėmis, kurių dalis prilygsta cenzūrai,
kovodamos dėl išlikimo“, – nurodė organizacija.
Ataskaitoje pažymima, kad „Ukrainos valdžia, susidurianti tiek
su karine invazija, tiek su dezinformacijos potvyniu, sklindančiu iš
Maskvos, 2014 metais sustabdė bent 15 Rusijos televizijos kanalų
retransliavimą“, o Moldova, kurios separatistinė Padniestrės
teritorija yra palaikoma Maskvos, irgi nutraukė retransliavimą ir
skyrė baudas kai kurioms televizijoms, platinančioms Rusijos
propagandą.
„Net Latvijai ir Lietuvai, kurios yra pelniusios vienus iš
aukščiausių įvertinimų pagal žiniasklaidos laisvę tarp
vadinamojo „Pereinamųjų valstybių“ bloko šalių (nors jų
reitingai pastaruoju metu šiek tiek pablogėjo), sunkiai sekėsi
rasti tinkamą atsaką Rusijos propagandai“, – rašo „Freedom
House“.
Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į Latvijoje ir Lietuvoje įvestus
draudimus retransliuoti rusiškas televizijas dėl neapykantos
kurstymo, ir įstatymų pataisas Lietuvoje, kurios numato baudas už
propagandos skleidimą.
„Estijos, kuri šiame tyrime buvo pripažinta labiausiai
demokratiška šalimi po Slovėnijos, atsakas buvo santūresnis.
Talinas planuoja įkurti savo televiziją, transliuosiančią rusų
kalba, kurios laidos būtų pagrįstos žurnalistikos tikslumo ir
objektyvumo principais“, – teigia organizacija.
Ataskaitoje įvertintos 29 valstybės, ir tik septynios iš jų
įvertintos kaip „konsoliduotos demokratijos“ – tai trys Baltijos
šalys, Lenkija, Čekija, Slovakija ir Slovėnija. Organizacijos
vertinimu, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir
Serbijoje yra „pusiau konsoliduota demokratija“.
Tarpinę vietą tarp demokratijos ir autoritarizmo užima Ukraina,
Moldova, Gruzija, Makedonija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina. Pusiau
konsoliduotas autoritarinis režimas yra Armėnijoje, Kirgizijoje ir
Kosove, o tvirčiausiai autoritarizmas įsitvirtinęs Rusijoje,
Baltarusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Turkmėnijoje, Tadžikistane
ir Azerbaidžane, teigia organizacija.
