32 metų vyras, įvardijamas kaip Markus R.,
kaltinamas pasiūlęs savo paslaugas JAV centrinei žvalgybos valdybai
(CŽV) 2008 metų pradžioje, kai dirbo Vokietijos užsienio
žvalgybos agentūrai BND. Dokumentai, kuriuo jis pateikė CŽV,
atskleidė detalių apie BND darbą ir užsienyje veikiančius
agentus, nurodė pareigūnai.
„Jis kaltinamas, kad tai darydamas sukėlė didelį pavojų
Vokietijos išoriniam saugumui, – sakoma prokuratūros pranešime.
– Kaltinamasis mainais gavo pinigų sumas iš CŽV, atitinkančias
bent 95 tūkst. eurų.“
Prieš savo areštą praeitų metų liepą Markus R. taip pat buvo
pasisiūlęs bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba ir perdavė jos
agentams tris dokumentus, vėl pakenkdamas Vokietijos nacionaliniam
saugumui, nurodė prokurorai.
Faktas, kad CŽV veikiausiai šnipinėjo žvalgybos organizaciją
sąjungininkų šalyje, supykdė Berlyną ir padidino diplomatinę
įtampą tarp Vokietijos ir JAV, sukeltą pranešimų, kad
amerikiečiai šnipinėjo kanclerės Angelos Merkel mobilųjį
telefoną.
Kai buvo suimtas Markus R., Vokietijos vyriausybė pareikalavo,
kad Jungtinės Valstijos atšauktų Berlyne veikiančio CŽV posto
vadovą.
Prokurorai sakė, kad Markus R. tikriausiai galėdavo prieiti prie
svarbių dokumentų dėl savo pareigų tvarkant laiškus ir
įslaptintus dokumentus BND užsienio operacijų departamente.
Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ paskelbė, kad tarp 218
dokumentų, kuriuos Markus R. esą perdavė CIA, buvo visų BND
užsienio agentų sąrašas, pasiklausyto pokalbio telefonu tarp
tuometės JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton
ir buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annano
santrauka, taip pat kontržvalgybos strategijos
projektas.
Federalinės prokuratūros atstovė tą pranešimą komentuoti
atsisakė.
Jeigu Markus R. būtų pripažintas kaltu, jam gresia nuo vienų
iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
