V.Jakuninas atsistatydina pirma laiko: pernai vasarą Rusijos vyriausybė ketvirtą kartą paskyrė jį „Rusijos geležinkelių“ vadovu dar vienam trejų metų ciklui.
Bet Rusijos geležinkelių maršalas – taip vadinamas V.Jakuninas – netikėtai pareiškė davęs sutikimą būti iškeltas į Federacijos Tarybą. Jis aukštuosiuose parlamento rūmuose dirbs senatoriumi ir atstovaus Kaliningrado sričiai.
Tokį V.Jakunino pasitraukimą elitas laiko jo išėjimu į garbingą pensiją su visomis lengvatomis, įskaitant deputato neliečiamybę. Iš pradžių ir V.Putinas patvirtino: „Tai jo pasirinkimas – kiekvienas žmogus į savo ateitį žvelgia taip, kaip nori.“
Bet paskui pridūrė, kad šio klausimo su V.Jakuninu nesvarstė. Po šių žodžių pasklido gandas, kad naujasis senatorius Federacijos Taryboje užims pirmojo vicepirmininko postą.
Vadinasi, nepasitrauks iš didžiosios politikos ir toliau priklausys artimiausiam V.Putino ratui.
Reikalingas, bet ne artimas
Tiesa, daugelis politologų mano, kad pagrindinis šalies geležinkelininkas niekada ir nebuvo labai artimas prezidento patikėtinis.
Antai žurnalo „New Times“ redaktorė Jevgenija Albac rašė: „V.Putino draugų rate yra 10–15 žmonių. Patiems patikimiausiems priklauso tie, kuriuos jis kviečiasi į savo gimtadienius, o pokalbių metu jie įvardijami slapyvardžiais arba pravardėmis – kaip kam labiau patinka.“
Pavyzdžiui, tarp laimingųjų, pakviestų į 55-ąjį V.Putino gimtadienį 2008 metais, buvo Jurijus Kovalčiukas – Žvairys, Genadijus Timčenka – Gangrena, Aleksejus Mileris – Kareivis, Vladimiras Kožinas – Uniforminis Švarkas, Viktoras Zolotovas – Generalisimo. Visi jie – iš Sankt Peterburgo, trys – išeiviai iš KGB. Grynai vyriška draugija.
Tarp jų pramogų – kazino, kur lošiama iš didelių pinigų. Bet į draugiją V.Jakuninas netiko.
Vis dėlto kadriniai čekistai – KGB dirbo ir V.Putinas, ir V.Jakuninas, ten ištarnavęs 22 metus, – vienas kitą pažinojo seniai. Abu dirbo užsienyje (V.Jakuninas – JAV), sugrįžę abu prašėsi į Maskvą – centrinį KGB aparatą, abu sulaukė neigiamų atsakymų.
1991 metais V.Putinas, dirbdamas Sankt Peterburgo merijoje, padėjo V.Jakuninui įkurti nuosavą verslą.
„Kartu su grupe draugų sumaniau įkurti Sankt Peterburge pirmąjį verslo centrą. Tokie sprendimai be miesto valdžios pritarimo nebuvo priimami, tad aš paskambinau V.Putinui. Jis sureagavo ir mane palaikė“, – yra pasakojęs V.Jakuninas.
Pastarasis savo ruožtu supažindino V.Putiną su kai kuriais perspektyviais verslininkais, tapusiais būsimojo prezidento draugais, o vėliau ir milijardieriais – J.Kovalčiuku, G.Timčenka.
Bet V.Jakuninas liko reikalingųjų, bet ne artimiausiųjų kategorijoje. Kaltas charakteris?
Laiko taupiu iki šykštumo
Vienoje paviešintoje dosjė – prie jos rankas, matyt, prikišo specialiosios tarnybos – V.Jakuninas apibūdinamas kaip ramus, analitiškai mąstantis žmogus, kuris turi ir lyderio sugebėjimų.
Jam esą svarbi nuomonė tik tų asmenų, kurie pagal savo tarnybinę padėtį yra aukščiau. Iš kitų V.Jakuninas reikalauja besąlygiškai vykdyti jo valią, o jei kas nors nepaklūsta, jis įniršta ir pasielgia neprognozuojamai.
Be to, jis taupus iki šykštumo. Svarbiausia finansinė nauda, o siekdamas tikslo lipa per galvas.
V.Jakuninas laikomas įžeistų ambicijų žmogumi, kurį nepakankamai įvertino: nepaėmė į centrinį KGB aparatą, nepaskyrė prezidento administracijos vadovu, transporto ministru, premjeru, – į visas šias pareigas buvo svarstoma jo kandidatūra.
Todėl kartais jis priima nesuvokiamus sprendimus. Antai šį sausį jis staiga atsisakė daugiau nei 300 priemiestinių elektrinių traukinių – dėl savivaldybių skolų regioniniams geležinkeliams.
Priblokštas V.Putinas sukvietęs pasitarimą jo tiesiai paklausė: „Jūs ką, iš proto išėjote?“
Galiausiai prieš dvejus metus V.Jakuninas jau buvo neva atleistas. Internete tada pasklido informacija apie jo atsistatydinimą.
Šią naujieną kaipmat pasigriebė dešimtys Rusijos naujienų agentūrų, televizijos. Sujudimą pakaitino ir faktas, kad tuo metu V.Jakuninas neva valgė fazaną per susitikimą su V.Putinu.
Kremliaus spaudos tarnyba ir vyriausybė paskui labai išradingai paneigė abi naujienas: ir apie atsistatydinimą, ir apie fazaną.
Pamaskvyje – įspūdinga sodyba
Dar viena sensacija tapo žinia apie V.Jakunino sodybą Akulinino kaime Pamaskvyje. Sodyba – 7 hektarų ploto, su 50 metrų ilgio baseinu ir 1400 kv. metrų dydžio pirtimi, maldos kambariu.
Labiausiai rusus nustebino pasakojimas apie asmeninę kailinių saugyklą, įrengtą pagrindiniame sodybos korpuse.
„Ten išrausė nuosavus ežerus, pastatė „nedidelį“ garažą 15 automobilių, atskirą – mašinoms „Maybach“, įrengė pusantro kilometro ilgio požeminius kelius iš pagrindinio namo į garažą.
Pirtyje – itališki baldai, marmurinis staliukas, židinys, vitražo langai. Patalpa stiklinė, sienų nėra. Viskas labai brangu“, – pasakojo vienas statybininkų.
Tiesa, netrukus V.Jakuninas paskelbė, kad pardavė sodybą ir pinigus padėjo į banką. Esą jis gyvena tarnybiniame „Rusijos geležinkelių“ bute.
Ir čia pat į ugnį šliūkštelėjo benzino, atsisakydamas paviešinti savo pajamų deklaraciją, nors premjeras Dmitrijus Medvedevas paskelbė potvarkį dėl dokumentų paskelbimo.
„Tai neteisėtas kišimasis į mano asmeninį gyvenimą“, – pareiškė V.Jakuninas.
