Dešimtys tūkstančių žmonių susirinko prisiminti daugiau nei
74 tūkst. gyventojų, kone akimirksniu žuvusių per patį sprogimą
arba nuo jo padarinių praėjus daugeliui mėnesių ir metų po
bombardavimo.
Varpai Nagasakyje pradėjo gausti 11 val. 2 min. vietos (5 val. 2
min. Lietuvos) laiku – tą pačią akimirką, kai 1945 metų
rugpjūčio 9 dieną virš šio uostamiesčio iškilo atominis grybas,
pavertęs jį liepsnos kamuoliu, o per tą bombardavimą gyvi likę
žmonės, kurie dabar yra senyvo amžiaus, aukų artimieji,
vyriausybės atstovai ir svečiai iš užsienio nulenkė galvas per
tylos minutę.
Nagasakis buvo subombarduotas praėjus trims dienoms po to, kai
pirmoji atominė bomba buvo numesta ant Hirošimos. Tame mieste
šią savaitę irgi vyko tragedijos, nusinešusios iš viso
140 tūkst. žmonių gyvybių, atminimo ceremonijos.
Premjeras Shinzo Abe padėjo gėlių vainiką.
Ceremonijoje netoli vietos, kur baigiantis Antrajam pasauliniam karui
JAV kariškiai numetė pirmąją plutonio bombą „Fat Man“
(„Storulis“), taip pat dalyvavo 75 šalių atstovai, įskaitant
JAV ambasadorę Japonijoje Caroline Kennedy.
„Kaip vienintelės šalies, per karą atakuotos atomine bomba,
atstovas aš atnaujinu mūsų ryžtą vadovauti pasaulinėms branduolinio
nusiginklavimo pastangoms, kad būtų sukurtas pasaulis be tokių
ginklų“, – savo kalboje sakė Sh.Abe.
Jis taip pat sakė, kad šalis toliau laikysis savo senų
nebranduolinių principų: negaminti, neturėti ir neleisti laikyti
branduolinių ginklų Japonijos teritorijoje.
Sh.Abe buvo kritikuojamas dėl to, kad nepaminėjo šių trijų
principų per ankstesnę ceremoniją Hirošimoje ir tuo sukėlė
nerimą atominį sprogimą išgyvenusiems žmonėms, ypač – tokiu
metu, kai šis nacionalistų lyderis bando prastumti įstatymo
projektą dėl kariškių vaidmens išplėtimo.
Savo kalboje per atminimo ceremoniją Nagasakio meras Tomihisa
Taue, regis, netiesiogiai kritikavo tuos įstatymo
projektus.
„Tarp mūsų dabar plinta nerimas ir susirūpinimas, kad šis
pažadas, duotas prieš 70 metų, ir taikos principas Japonijos
konstitucijoje dabar gali būti pakirstas“, – pasakė jis ir tie
jo žodžiai buvo palydėti garsiais plojimais.
Sh.Abe susidūrė su kritika ir opozicija savo pastangoms
stiprinti šios pacifistinės šalies savigynos pajėgų vaidmenį.
Tokios permainos atveria kelią pajėgoms pirmą kartą nuo karo
dalyvauti kovos veiksmuose.
JAV po karo primesta konstitucija neleido Japonijos kariškiams
dalyvauti kovos veiksmuose, išskyrus savigyną.
Nagasakis tapo antruoju JAV atominio bombardavimo taikiniu po to,
kai trimis dienomis anksčiau ant Hirošimos miesto buvo numesta urano
bomba „Little Boy“ („Berniukas“).
Sprogimo epicentre beveik viskas buvo nušluota, nes atominio
žybsnio temperatūra žemės paviršiuje siekė 4000 laipsnių
Celsijaus – buvo pakankamai aukšta, kad išsilydytų plienas.
Tie du bombardavimai sudavė galutinį smūgį imperinei
Japonijai, kuri 1945 metų rugpjūčio 15 dieną kapituliavo, taip
užbaigdama Antrąjį pasaulinį karą.
Vis dėlto istorikai jau seniai nesutaria, ar ši dviguba ataka
tikrai padėjo priartinti karo pabaigą, priversdama Japoniją
kapituliuoti, išvengiant daug daugiau aukų per sausumos invaziją,
planuotą vėliau tais metais.
