„Pirkėjų rasti nebus sunku“, – F.Hollande'as sakė
žurnalistams Egipto mieste Ismailijoje, kur jis dalyvavo
ceremonijoje, per kurią buvo atidarytas nauja Sueco kanalo dalis.
Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti
jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių
metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.
Kontraktas buvo oficialiai nutrauktas trečiadienį, o praėjus
vos kelioms valandoms po to žingsnio Prancūzijos gynybos ministras
Jeanas-Yves'as Le Drianas nurodė, kad kelios
šalys išreiškė susidomėjimą tų laivų įsigijimu, bet daugiau
detalių nepateikė.
Parduoti bus „nepaprastai sunku“
Prancūzijai, nutraukusiai
svarbų kontraktą su Rusija, liko du didžiuliai „Mistral“
klasės karo laivai, kuriuos bus „nepaprastai sunku“ parduoti
kitoms šalims, o pasilikti savo pajėgose būtų pernelyg brangu,
prognozuoja ekspertai.
Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti
jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių
metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.
Tačiau jie liko Prancūzijos vakariniame Sent Nazero uoste, kai
Paryžius įšaldė tą kontraktą, reaguodamas į Rusijos agresiją
Ukrainoje praeitais metais.
Kontraktas buvo oficialiai nutrauktas trečiadienį, o praėjus
vos kelioms valandoms po to žingsnio Prancūzijos gynybos ministras
Jeanas-Yves'as Le Drianas nurodė, kad kelios
šalys išreiškė susidomėjimą tų laivų įsigijimu, bet daugiau
detalių nepateikė.
Tačiau ekspertai sako, kad Prancūzijai taps labai pasistengti,
kad atsikratytų laivų.
„Mūsų dienomis kam nors parduoti laivų – nepaprastai
sunku“, – sakė Londone įsikūrusios gynybos analitinio centro
„IHS Jane's“ analitikas Benas Mooresas.
„Jie turės smarkiai sumažinti kainą, kad ji taptų patraukli
kitai šaliai. Tai gali užtrukti ne vienerius metus“, – pridūrė
jis.
Daugelio valstybių karinėms jūrų pajėgoms reikia naujų
laivų, o „IHS Jane's“ apskaičiavo, kad 13 šalių per ateinantį
dešimtmetį reikės iš viso 26 jūrų desanto laivų.
Pasak B.Mooreso, „Mistral“ laivai teoriškai galėtų būti
lengvai parduoti, „nes vienintelis svarbus dalykas, kurį Rusija
pakeitė – tai jų sumontuotos ryšių sistemos, kurias dabar
nebūtų sunku išimti“.
Kita vertus, dauguma šalių, turinčių lėšų ir ketinimų
įsigyti tokio dydžio laivų, pačios turi pajėgias laivų statybos
įmones.
„Problema, kurią turės įveikti Prancūzija – kitų
šalių vidaus laivų statybos lobistai. Jeigu tokios šalys kaip
Turkija nuspręs įsigyti tuos laivus, tai reikštų, kad iš laivų
statyklos reikėtų atleisti tūkstančius žmonių“, – aiškino
B.Mooresas.
„Taip pat yra nacionalinio pasididžiavimo klausimas, kai
sakoma, kad „mes patys statomės savo laivus“, – pažymėjo
analitikas.
Parduoti privalu
Tuo tarpu Prancūzijos karinės jūrų pajėgos jau turi tris
„Mistral“ klasės laivus, o šaliai nepakaktų lėšų išlaikyti
dar dviem.
„Pasilikti juos reikštų ne vien už juos sumokėti, bet
išlaikyti – suformuoti įgulas, užimti vietą prieplaukose,
prižiūrėti“, – sakė vienas aukšto rango pirkimų pareigūnas
Prancūzijos kariuomenėje, prašęs neviešinti jo vardo.
„Būtinai privalome juos parduoti“, – pabrėžė jis.
Tačiau „Mistral“ laivus galėtų veiksmingai naudoti tik
kelios šalys, sakė Prancūzijos kariuomenės buvęs generalinis
inspektorius admirolas Alainas Coldefy.
„Mums reikalingos šalys, norinčios rengti intervencijas
pasaulyje turinčios išteklių įsigyti tokius pažangius,
aukščiausios klasės laivus. Jiems taip pat reikia gerai apmokytų
įgulų“, – pridūrė jis.
Pasak A.Coldefy, būtų geriausia, jeigu tuos laivus įsigytų
ES, bet jau daugelį metų dedamų pastangų sustiprinti
Europos kolektyvinę gynybą pažanga buvo menka.
Dar viena problema Prancūzijai – Rusijos pageidavimas atsiimti
tuose laivuose sumontuotą ryšių įrangą.
„Neabejotina, kad rusai vilkins laiką, kad pavogtų kiek
įmanoma daugiau technologijų, kas yra įprasta, – aiškino
A.Coldefy. – Jie sako, kad galėtų pasistatyti tokius laivus patys,
bet iš tikrųjų jie smarkiai atsilikę.“
Kaip rašo „IHS Jane's“, per ateinantį dešimtmetį naujų
karo laivų reikės 13 šalių, kurios galėtų norėti įsigyti bent
vieną „Mistral“ iš Prancūzijos: Australija, Belgija, Brazilija,
Kanada, Čilė, Vokietija, Indija, Japonija, Malaizija, Nyderlandai,
Singapūras, Turkija ir Venesuela.
Iš jų tik Indijai ir Turkijai reikės vieno jūrų desanto laivo
per ateinančius ketverius metus, o Delis neseniai sakė ketinantis
liautis importuoti karo laivus ir mėginti statytis juos pats. Tuo
tarpu Ankara siekia tapti karinių laivų eksportuotoja.
„Gali atsirasti kitų. Ypač susijusių su įtampa Pietų
Kinijos jūroje“, – sakė B.Mooresas, turėdamas omenyje regioną,
kuriame Kinijos įtakos didėjimas kelia nerimą kaimyninėms šalims.
„Tačiau per metus parduodama tik po kelis tokius laivus, todėl
bus sunku“, – pridūrė jis.
