Prezidentas pradėjo eiti pareigas po to, kai Nacionaliniame
Susirinkime davė priesaiką: „Tautos valia pradėdamas eiti
Lenkijos Respublikos prezidento pareigas iškilmingai prisiekiu, kad
būsiu ištikimas Konstitucijos nuostatoms, nepalenkiamai saugosiu
Tautos orumą, Valstybės nepriklausomybę ir saugumą, o Tėvynės ir
piliečių gerovė man visada bus aukščiausias priesakas“.
43 metų pamaldus katalikas A.Duda savo priesaiką bendrame
aukštųjų ir žemųjų parlamento rūmų posėdyje užbaigė
neprivaloma fraze: „Tepadeda man Dievas.“ Greta A.Dudos stovėjo
jo žmona Agata. Prezidento tėvai ir dukra taip pat stebėjo
prisaikdinimo ceremoniją.
Kreipdamasis į parlamento aukštųjų ir žemųjų rūmų bendro
posėdžio dalyvius, naujasis prezidentas padėkojo savo pirmtakams,
išrinktiems lenkų per demokratinius rinkimus.
A.Duda ypač dėkojo velioniui Lechui Kaczynskiui ir pabrėžė, kad darbas su tuo konservatyvių
pažiūrų lyderiu padėjo jam pasiruošti dalyvauti politikoje,
suprantamoje kaip procesas, turintis užtikrinti bendrąją gerovę.
A.Duda palaikė glaudžius ryšius su velioniu L.Kaczynskiu, kuris
žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijoje netoli Smolensko 2010 metais.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, prezidentas pabrėžė, kad
reikia užtikrinti didesnį NATO dalyvavimą Lenkijoje ir padidinti
Lenkijos autoritetą Europos Sąjungoje.
„Visiems mums Vidurio ir Rytų Europoje reikia didesnio NATO
dalyvavimo čia, atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą geopolitinę
situaciją“, – sakė A.Duda, turėdamas galvoje Rusijos veiksmus
kaimyninėje Ukrainoje.
Prezidentas išreiškė viltį, jog „tai bus aiškiai
garantuota“ kitame NATO viršūnių susitikime, kuris ateinančiais
metais vyks Varšuvoje. Jis pavadino savo programą „Niuportas
Plius“ pagal pernai rugsėjo pradžioje Niuporto mieste Velse
vykusį NATO viršūnių susitikimą, kuriame buvo priimtas sprendimas
dėl naujų greitojo reagavimo pajėgų regione, kurios
tebeformuojamos. A.Duda tvirtina, jog to nepakanka.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, naujasis prezidentas žadėjo
įgyvendinti „korektyvą“ ir autoritetingiau kalbėti apie
Lenkijos tikslus ir poreikius, kad jie būtų aiškesni politiniams
partneriams.
A.Duda pabrėžė, jog stengsis geriau ginti Lenkijos interesus
užsienyje: „Turime užtikrinti Europos Sąjungos darną, tačiau
tokiu būdu, kad to siekiant, būtų atsižvelgiama ir į mūsų
interesus“.
Grįždamas prie vidaus politikos, naujasis prezidentas pažadėjo
sutelkti dėmesį į neprivilegijuotųjų visuomenės sluoksnių
poreikius.
„Darysiu viską, kad nenuvilčiau jūsų lūkesčių. Tesėsiu
priešrinkiminius pažadus“, – sakė A.Duda ir pridūrė, jog
kalba apie savo pažadą padidinti neapmokestinamų metinių pajamų
sumą bent iki 8 000 zlotų (maždaug 1 928 eurų; dabar ši suma yra
3 tūkst. zlotų – 723 eurai), taip pat atšaukti sprendimą
pavėlinti išėjimo į pensiją amžių.
Naujasis šalies vadovas pasisakė už abipusę pagarbą ir
pabrėžė, kad Lenkijos visuomenėje reikia atkurti bendrumo jausmą.
A.Duda sakė dažnai girdėdavęs sakant lenkus, kad jie ilgisi
vieningesnės visuomenės.
„Žmonės svajoja apie bendrumą, panašų į egzistavusį
„Solidarumo“ laikais, 9-ame dešimtmetyje“, – pabrėžė jis.
Prezidentas sakė, kad būtina stiprinti abipusę pagarbą, kuri
yra visuomenės vienybės pagrindas.
„Ir galėsime pataisyti Lenkiją tik tuomet, jeigu būsime
bendruomenė“, – pabrėžė A.Duda.
Prisaikdinimo ceremonijoje dalyvavo ir kadenciją baigęs
valstybės vadovas Bronislawas Komorowskis,
kurį A.Duda gegužės 24 dieną vykusiame antrajame prezidento
rinkimų ture įveikė surinkęs 51,55 proc. balsų. Jo varžovas gavo
48,45 proc. balsų.
B.Komorowskis laikomas artimu valdančiajai centro pakraipos
Pilietinei platformai (PO), kuri valdžioje yra nuo 2007 metų,
tačiau viešosios nuomonės apklausose dabar atsilieka nuo
konservatyvios opozicinės „Įstatymo ir teisingumo“ partijos
(PiS) ir gali pralaimėti jai spalį vyksiančiuose visuotiniuose
rinkimuose.
Gegužės pabaigoje išrinktasis prezidentas tesėdamas prieš
rinkimus duotą pažadą pasitraukė iš PiS.
Kalbėdamas birželio viduryje vykusiame PiS suvažiavime A.Duda
išdėstė savo prezidentavimo koncepciją: „Idėja kurti valstybę,
kuri būtų visiems teisinga; valstybę, kurioje su kiekvienu
piliečiu būtų lygiai elgiamasi; valstybę, kuri su savo piliečiais
elgtųsi sąžiningai, gebėtų apginti silpnesnį ir neturėtų
bijoti stipresnio.“
38 mln. gyventojų turinčios Lenkijos prezidentas turi ribotas
galias, tačiau yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas,
vadovauja užsienio politikai, gali inicijuoti ir vetuoti įstatymus.
