Graikai nusprendė dėl antro reformų paketo, Atėnuose – protestai

Teisės aktai buvo priimti triuškinama dauguma – už juos balsavo 230 iš 298 parlamento salėje buvusių deputatų. Balsavimas įvyko po debatų maratono, užsitęsusių gerokai po vidurnakčio ir dar kartą išryškinusių gilų susipriešinimą valdančiojoje partijoje „Syriza“.

Naujieji teisės aktai numato pakeitimus civiliniuose teismo procesuose, nustato banko indėlių apsaugos schemą ir priemones, turinčias padidinti Graikijos bankų likvidumą. Šios reformos turėjo būti priimtos, kad Atėnai galėtų pradėti derybas su skolintojais dėl naujo finansinio gelbėjimo paketo.

Nors parlamento sprendimas atnešė palengvėjimą premjerui Aleksiui Ciprui, besiderančiam dėl naujos trejų metų trukmės ir 86 mlrd. eurų vertės pagalbos programos, jis taip pat susidūrė su dideliu deputatų maištu savo kairiojoje partijoje „Syriza“ – jau antrąkart savaitės laikotarpiu.

Ketvirtadienį įvykęs balsavimas buvo laikomas labai svarbiu A.Cipro autoriteto išbandymu po to, kai premjeras buvo priverstas pertvarkyti savo kabinetą, sukilus beveik penktadaliui „Syriza“ deputatų per atskirą balsavimą dėl pirmojo teisės aktų pluošto, numatančio sunkias ekonomikos reformas, kurių reikalavo Atėnų kreditoriai.

Per ankstesnį balsavimą prieš siūlomus pokyčius balsavo arba susilaikė 39 „Syriza“ deputatai, o ketvirtadienį premjerui pavyko pasiekti, kad tokių maištininkų liktų tik 36. Abiem atvejais vyriausybės pasiūlyti teisės aktai buvo priimti su opozicijos partijų pagalba.

Vyriausybės atstovė Olga Gerovasili pripažino, kad vyriausybė susidūrė su „politine problema“, ir sakė, kad ji bus sprendžiama vykdant „suplanuotas procedūras“.

„Pasidalijimas parlamento daugumoje yra aiškus“, – pareiškė ji žurnalistams po balsavimo.

Nors apklausos rodo, kad A.Cipras asmeniškai išlieka populiarus, analitikai prognozuoja, kad „Syriza“ vidiniai gilūs nesutarimai tikriausiai privers vyriausybę paskelbti pirmalaikius rinkimus, nors ji į valdžią atėjo tik šių metų pradžioje.

Trečiadienio vakarą prasidėję audringi debatai dėl naujo sunkių reformų paketo truko penkias valandas, o išvargę įstatymų leidėjai savo ginčuose minėjo visokiausių argumentų – pradedant marksizmu ir baigiant povandeniniais laivais, o parlamento pirmininkė Dzoi Konstantopulu pareiškė, kad finansinio gelbėjimo programa – tai „perversmas“.

Emocingai kreipdamasis į parlamentarus, A.Cipras aiškino, jog susitarimas, pasiektas sudarius „sunkų kompromisą“ su Graikijos oficialiaisiais skolintojais – Europos Sąjunga, Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu, buvo būtinas, kad šalis neiškristų iš euro zonos.

Jaunatviškas premjeras, kuris sausį atėjo į valdžią žadėdamas užbaigti griežto taupymo politiką, perspėjo, kad Graikijai reikia prisitaikyti prie finansinio gelbėjimo plano „naujos tikrovės“.

„Deja, skausmingas kelias čia nesibaigia“, – pripažino jis.

„Buvome priversti sudaryti sunkų kompromisą spaudžiant būtinybei. Mūsų ekonomika ir bankų sistema priartėjo prie (pavojingos) ribos; esam priartėję prie Europos ribos, kur dominuoja konservatyvios jėgos, užvaldytos griežto taupymo idėjos“, – pridūrė premjeras.

Apie 6 tūkst. prieš diržų veržimo politiką nusistačiusių protestuotojų susirinko prie parlamento prieš trečiadienio vakarą vykusius debatus ir sviedė kelis Molotovo kokteilius policijos link. Pareigūnai buvo apjuosę parlamento pastatą geležiniu žiedu, atsižvelgdami į riaušes, kilusias per balsavimą dėl griežto taupymo priemones praėjusią savaitę.

Demonstracijoje dalyvavusi apie 30 metų Katerina Kokinavis ir jos vyras Georgas Sergidas Kokinavis, kurie abu yra „Syriza“ nariai, sakė atėję prie parlamento, nes „vyriausybė nebesiklauso žmonių“.

Prieš balsavimą Atėnuose veikiančio Panteono universiteto politologijos profesorė Vasiliki Georgiadis sakė, kad A.Cipro „Syriza“ vadovaujamai koalicijai bus „sunku“ išlikti valdžioje, jeigu premjeras bus priverstas kliautis opozicijos deputatų palaikymu priimant įstatymus.

Pasak jos, „Syriza“ viduje įvyko skilimas tarp griežtai kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjų, „kurių dalis sakė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra vienintelis sprendinys“, ir tų, kurie labiau palaiko A.Cipro argumentus.

A.Cipras praeitą savaitę buvo priverstas pertvarkyti savo kabinetą ir pašalintis tris ministrus, balsavusius prieš pirmąjį reformų paketą.

Vyriausybės atstovė O.Gerovasili anksčiau sakė, kad vyriausybė neturi „jokių ketinimų“ skelbti pirmalaikius rinkimus, o A.Cipras ketvirtadienį pareiškė parlamentui, jog toliau kovos už Graikijos interesus ir tvirtino, kad „savanoriškai nepaliks“ savo posto.

„Kairiųjų dalyvavimas vyriausybėje yra tvirtovė, ginanti liaudies interesus, – pabrėžė jis. – Nebūsim bailiai. Ryžtingai kovosime mums iškylančiuose mūšiuose.“

O.Gerovasili sakė, kad derybos su Graikijos skolintojais bus pratęstos iškart po balsavimo ketvirtadienį.

ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) sakė, kad susitarimą dėl finansinės pagalbos Graikijai siekiama baigti derinti iki rugpjūčio pabaigos.

Abi stovyklos yra smarkiai spaudžiamos baigti derinti finansinės pagalbos programos sąlygas iki rugpjūčio 20 dienos, kai Graikija turės grąžinti ECB 3,2 mlrd. eurų, ko šiuo metu negali padaryti.