Žinoma, naktinis euro zonos ir Graikijos susitarimas dėl naujos finansinės pagalbos skolose skendintiems Atėnams tik preliminarus.
Tad skeptikai, nuo pirmadienio plyšaujantys apie skolintojų įvykdytą perversmą ir istorinę neteisybę, jaučia dar turintys šansų įtikinti A.Tsiprą išsižadėti sandorio Briuselyje.
Todėl nei premjeras, nei su juo po alinančių derybų pagaliau susitarę kitų euro zonos narių lyderiai dar negali būti tikri, kad Graikijos Parlamentas iki šios dienos vakaro patvirtins virtinę svarbias reformas lemsiančių įstatymų.
Ministras pirmininkas patekęs į nepavydėtiną padėtį vien dėl to, kad visi jo vyriausybės pažadai, duoti vos atėjus į valdžią šiemet vasarį, išgaravo. Beprasmis dabar atrodo ir liepos 6-osios referendumas, per kurį graikai aiškia persvara pareiškė nebenorintys taupyti.
Turbūt nenuostabu, kad vakar netgi pasigirdo kalbų, jog A.Tsipras jau netrukus ketina atsistatydinti.
Priešinasi ir saviškiai
Aišku, viskas priklausys nuo derybų ir valdančiojoje kraštutinių kairiųjų koalicijoje „Syriza“, ir visame Graikijos Parlamente.
Įtikinti deputatus, kad susitarimo sąlygoms reikia pritarti, nebus lengva. Mat ir pats A.Tsipras prieš tai penkis mėnesius aiškino, kad mokesčių nekels, o valstybės išlaidų nekarpys – tokios priemonės numatomos naujajame sandoryje.
Nors per 17 valandų derybų pavyko atitolinti Graikiją nuo finansinės katastrofos ir pasitraukimo iš euro zonos slenksčio, Atėnai jau subangavo protestais.
Antai mažesniosios valdančiosios koalicijos partijos „Nepriklausomi graikai“ lyderis, gynybos ministras Panos Kammenos susitarimą Briuselyje jau pavadino „Vokietijos įvykdytu perversmu“.
„Sandoryje yra daug naujų punktų, su kuriais negalime sutikti. Visai Europai akivaizdu, kad pirmadienio naktį žemyno širdyje Briuselyje buvo surengtas perversmas“, – piktinosi P.Kammenos.
Manoma, kad palaiminti derybų rezultatus šiandien atsisakys maždaug 30 iš 149 „Syriza“ priklausančių parlamentarų. O energetikos ministras Panagiotis Lafazanis jau anksčiau paragino A.Tsiprą nusiųsti dokumentus atgal į Briuselį, nes „su Graikija negalima elgtis kaip su kolonija“.
Y.Varoufakis įkišo trigrašį
A.Tsipras iš tiesų Briuselyje turėjo sutikti su aibe taupymo priemonių, kurias atmesti žadėjo ir prieš rinkimus, kai pateko į valdžią, ir jau po jų. Jis netgi turėjo atsiimti Graikijos rinkėjams duotus pažadus.
Išnyko ir serija vadinamųjų raudonųjų linijų – antai Graikijos finansus ir toliau prižiūrės tarptautiniai kreditoriai, nedidės pensijos. Mainais į reformas graikams žadama 85 mlrd. eurų per trejus metus ir tolesnė narystė euro zonoje.
Be to, skolintojai jau oficialiai pamojavo meduoliu – esą jei dėl finansinės pagalbos plano bus susitarta sklandžiai, ateityje galbūt bus restruktūrizuotos Graikijos skolos.
Vis dėlto ekspertai reikalavimus Atėnams vertina skirtingai. Petersono tarptautinės ekonomikos instituto analitikas neabejoja: „Tai geriausia, ką galėjo gauti graikai. Ir pavyko visai neblogai, nors dabartinė vyriausybė šalį buvo nustūmusi į siaubingą startinę poziciją.“
„Bet susitarime vėl matomos tos pačios programos, kurios buvo nesėkmingos.
Po trejų metų Graikijos ekonomika bus 10 proc. mažesnė, o skolų našta dar didesnė“, – nesutiko Prinstono universiteto profesorius Ashoka Mody.
Savo ruožtu iškart po liepos 5 dienos referendumo iš pareigų pasitraukęs dabar jau buvęs Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis atskleidė, kad kreditoriai ir kolegos euro zonoje Atėnų pasiūlymų net nesiklausė.
„Kai tik mėgindavau pasitelkti ekonominius argumentus, sulaukdavau bukų žvilgsnių. Lygiai taip pat sėkmingai buvo galima giedoti Švedijos himną – atsakas būtų buvęs toks pat“, – teigė Y.Varoufakis.
Ne priešai, o partneriai
„Pasitikėjimą reikia atkurti“, – tokie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžiai po pergalės europietiškoje pokerio partijoje neabejotinai buvo skirti A.Tsiprui.
Bet jis ir pats suvokia, kad dabar prasidės tikrasis darbas. Be to, vakar pradėjo atrodyti, kad padėties rimtumą supranta net maištaujantys premjero kolegos.
Pavyzdžiui, tas pats gynybos ministras P.Kammenos, net šaukdamas apie perversmą, nepamiršo pridurti, kad palaiko A.Tsiprą: „Perversmo organizatoriai tik ir norėtų, kad dabartinę valdžią pakeistų speciali vyriausybė.“
„Tikrai nepaleisime mandato, kurį metų pradžioje mums suteikė rinkėjai. Kairiųjų vyriausybė turi išsilaikyti – toks mūsų atsakas“, – Atėnuose pradėjus sklisti kalboms apie permainas ministrų kabinete pareiškė ir „Syriza“ frakcijos Parlamente atstovas Nikos Filis.
Dienraščio „Kathimerini“ žurnalistas Nickas Malkoutzis vyriausybės pasirinktą liniją apibūdino taip: „Jie norėjo išmesti mus iš euro zonos, o mes pasiliekame. Jie norėjo perversmo, o mes niekur neiname.“
Tuo metu idėjų kalvės „Carnegie Europe“ ekspertas Ulrichas Speckas pabrėžė, kad per artimiausias savaites ir mėnesius A.Tsiprui būtų geriausia pagaliau pradėti žaisti pagal žaidimo taisykles – vykdyti reformas ir naikinti korupciją.
„Reformos – sudėtingas reikalas. Bet Graikijos vyriausybė turi pažvelgti į vokiečius, prancūzus ar belgus ne kaip į priešus, o kaip į partnerius“, – teigė U.Speckas.(AP, „The Guardian“, LR)
