Per praėjusią savaitę pietinėse JAV valstijose liepsnojo net 6 bažnyčios. Pareigūnų manymu, mažiausiai 3 iš jų padegtos tyčia.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) tiria šiuos įvykius, bet dar nesiryžta teigti, kad visi jie yra susiję. Vis dėlto visas supleškėjusias bažnyčias vienija tai, kad jos stovi daugiausia afroamerikiečių gyvenamose parapijose.
Baiminamasi, kad tokį deginimo vajų galėjo paskatinti išpuolis Čarlstone. Čia į Emanuelės bažnyčią įsiveržęs Dylannas Roofas birželio 17 dieną nušovė devynis afroamerikiečius.
Degino iš neapykantos?
Antai Koledž Hilio Septintosios dienos adventistų bažnyčią ir šalia jos stovintį jai priklausantį autobusiuką Noksvilyje liepsnos prarijo praėjusį pirmadienį.
Tyrėjai įtaria, kad Tenesio valstijoje esantys maldos namai padegti tyčia. Į bažnyčios prieangį buvo atridentos ir padegtos šieno kaugės, nuo kurių ugnis apėmė ir visą pastatą.
Vis dėlto vietos šaltiniai teigia, kad nusikaltimo iš neapykantos versija nėra tiriama.
Ankstų antradienio rytą užsidegė ir Džordžijos valstijos miestelyje Meikone esanti Dievo galios Kristaus bažnyčia. Pareigūnai kol kas tiria, kaip įsiplieskė ugnis, bet jau dabar sklando įtarimai, jog pasidarbavo padegėjas.
Šarlotėje užsidegė Brajer Kriko baptistų bažnyčia. Šiaurės Karolinos valstijos ugniagesiai taip pat pranešė neabejojantys, kad ji buvo padegta tyčia. Nors pastatui ugnis padarė daug žalos, parapijiečiai jau netrukus vėl rinkosi į pamaldas.
Galiausiai ugniagesiams teko malšinti liepsnas dar keturiose bažnyčiose Tenesio, Ohajo, Floridos ir Pietų Karolinos valstijose.
Galėjo paskatinti rasistas
FTB padegimus pradėjo tirti praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Čarlstono šauliui D.Roofui buvo pateikti kaltinimai dėl devynių žmonių nužudymo.
21-erių vaikinas išpuolį pateisino rasistiniais pareiškimais, esą afroamerikiečiai baigia užvaldyti JAV, todėl reikia pradėti naują pilietinį karą.
Manoma, jog D.Roofas buvo sukūręs tinklalapį, kuriame buvo paskelbtas rasistinis manifestas prieš afroamerikiečius.
Internete po išpuolio taip pat pasirodė nuotraukos, kuriose jaunuolis matomas laikantis šaunamuosius ginklus ir Amerikos pilietinio karo konfederatų vėliavą, tapusią rasizmo simboliu.
Po tragedijos visą šalį sujudino reikalavimai kuo greičiau atsikratyti šios vėliavos, kuri dar plevėsuoja prie kai kurių valdžios pastatų pietinėse valstijose.
Blogiau nei islamistai
Prieš konfederatų vėliavą atsisuko ir paprasti amerikiečiai, ir didžiausi šalies prekybos tinklai.
Pavyzdžiui, „Wal-Mart“, „Amazon“, „Sears“, „eBay“ ir „Etsy“ iš savo lentynų arba internetinių prekių katalogų pažadėjo pašalinti visus produktus, ant kurių puikuojasi konfederatų vėliava.
Tiesa, yra ir ištikimų vėliavos entuziastų.
Luizianos valstijoje gyvenantis Chuckas Netzhammeris, paskatintas pastarųjų dienų šurmulio, nutarė patikrinti didžiausio JAV mažmeninės prekybos tinklo „Wal-Mart“ budrumą.
Vyras parduotuvėje užsakė tortą, kurį norėjo papuošti šia mėlynos ir raudonos spalvų vėliava bei užrašu „Paveldas, o ne neapykanta“ („Heritage Not Hate“).
Tokį šūkį mėgsta vartoti amerikiečiai, kurie palaiko konfederatų vėliavos naudojimą, teigdami, kad ji – ne rasizmo simbolis, o JAV istorijos detalė.
Kai „Wal-Mart“ atsisakė pagaminti tortą su Ch.Netzhammerio užsakytu piešiniu, vyras sugrįžo su kitu užsakymu – teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ vėliavos piešiniu.
Šis tortas problemų parduotuvės darbuotojams nesukėlė. Jau kitą dieną amerikietis gavo juodos spalvos vėliava su arabiškais rašmenimis papuoštą tortą.
Turbūt parduotuvės darbuotojas neįsivaizdavo, kokį simbolį piešia juodu glajumi. Tačiau atrodo, kad teroro išpuolis Čarlstone šiuo metu amerikiečius vis dar žeidžia labiau nei islamistų grėsmė. („The Independent“, „The Washington Post“, LR)
