Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, kuriuo šalyje uždraudžiamos „nepageidaujamos“ tarptautinės organizacijos, o tai greičiausiai reiškia, kad bus bandoma užčiaupti ir paskutinius atvirus Kremliaus kritikus.
Kaip skelbiama teisės akte, Rusijos generalinis prokuroras ir Užsienio reikalų ministerija galės įregistruoti nepageidaujama „užsienio ar tarptautinę organizaciją, kuri kelia grėsmę šalies gynybos pajėgumams ar saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės sveikatai“.
Į juodąjį sąrašą įtrauktos organizacijos negalės atidaryti – arba turės uždaryti filialus Rusijoje, o bankai turės pranešti valdžiai apie bet kokius su šiais judėjimais susijusius finansinius sandorius.
Nors tiksliai taip ir neaišku, kokia veikla ar elgesys keltų grėsmę, įstatymo projekto autoriai jau anksčiau yra ne kartą tvirtinę, kad tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (NVO) dirba užsienio žvalgybos tarnyboms.
Už teisės akto priėmimą balsavo net 440 Valstybės Dūmos deputatų. Prieš pasisakė trys, o vienas parlamentaras susilaikė. Tiesa, įstatymui dar turi pritarti aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba. Reikia ir prezidento Vladimiro Putino parašo. Bet tai – jau tik formalumai.
V.Putinas ir pats dažnai mini NVO kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Kovo mėnesį jis aiškino: „Vakarų specialiosios tarnybos toliau naudojasi viešomis, nevyriausybinėmis ir politizuotomis organizacijomis siekdamos savo tikslų – diskredituoti valdžios pareigūnus ir destabilizuoti situaciją Rusiją. Jos jau planuoja savo veiksmus 2016 ir 2018 metų rinkimų kampanijoms“.
Kitąmet gruodį Rusijoje vyks rinkimai į Valstybės Dūmą, o 2018-aisiais beveik neabejotinai prezidentu dar vienai šešerių metų kadencijai bus perrinktas V.Putinas.
„Įstatymo tikslas – parodyti, kad užsienyje yra Rusijai nedraugiškų organizacijų, – teigė vienas teisės akto autorių Aleksandras Tarnavskis. – Šiandien neįmanoma nepastebėti, kad kai kurios organizacijos elgiasi ne per geriausiai“.
Organizacijos „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ jau pasmerkė naująjį įstatymą ir pavadino jį „drakonišku išpuoliu prieš pilietinę visuomenę“. Kad teisės aktas kertasi su Konstitucija, pastebėjo ir pačios Rusijos prezidentinė Žmogaus teisių taryba.
Be to, kaip pastebėjo analitinis naujienų portalas „Meduza“, įstatymo nuostatos tokios aptakios, kad jas greičiausiai bus galima taikyti ir komercinėms organizacijoms.
Tiesa, nors, pavyzdžiui, „Human Rights Watch“ galės būti paskelbta nepageidaujama, šios organizacijos skyriaus Rusijoje vadovė Tania Lokšina įsitikinusi, kad tikrasis įstatymo taikinys – ne užsieniečiai, o pačios Rusijos aktyvistai, kurie su vakariečiais dirba.
T.Lokšinos manymu, įstatymo patvirtinimas skubinamas siekiant užtildyti visus kritikus prieš artėjančius kitų metų parlamento rinkimus.
„Atrodo,kad įstatymas bus taikomas pasirinktinai. Greičiausiai kentės organizacijos, kurios kritikuoja vyriausybę, o tada – jų draugai ir partneriai Rusijoje. Siekiama uždusinti pilietinę visuomenę ir atkirsti juos nuo partnerių užsienyje“, – kalbėjo T.Lokšina.
Asmuo, kuris bus pripažintas kaltu dėl dalyvavimo organizacijos, įtrauktos į juodąjį sąrašą, veikloje, galės būti nubaustas 5-15 tūkst. rublių (90-270 eurų) bauda. Valstybės tarnautojui už analogišką „nusikaltimą“ grės 20-50 tūkst. rublių (360-900 eurų) bauda, o organizacijos turės atseikėti 50-100 tūkst. rublių (900-1800 eurų).
Nusikaltusiesiems antrą kartą tais pačiais metais gali net tekti keliauti už grotų. T.Lokšinos teigimu, bausme būtų įvertintas net paprasčiausias dalyvavimas bendroje diskusijoje su „nepageidaujamos“ organizacijos atstovais.
Naujasis įstatymas – tik dar vienas V.Putino režimo kirtis Rusijos pilietinei visuomenei. Praūžus protestams po 2012 metų prezidento rinkimų, jis pareikalavo, kad iš užsienio finansuojamos organizacijos įsiregistruotų kaip „užsienio agentės“.
Tokią etiketę buvo priverstos užsiklijuoti daugiau nei 60 judėjimų, tarp jų – ir „Memorial“, didžiausia žmogaus teisių gynimo organizacija Rusijoje. Kelios grupės turėjo užsidaryti.
Be to, pernai Valstybės Dūma priėmė prieštaringą įstatymą, apribojusį užsieniečiams teisę valdyti Rusijos žiniasklaidos priemones – dabar ne rusai gali turėti tik iki 20 proc. tokių bendrovių akcijų.
Dėl tokių pokyčių Suomijos žiniasklaidos koncernas „Sanoma“ turėjo parduoti Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ akcijas.
Parengė Gintaras Radauskas
