Valstybė kenčia nuo bankroto, nuotaikas temdo politinių žmogžudysčių ir mįslingų savižudybių virtinė, o parlamento dauguma jau spėjo susiskaldyti. Pamiršti apie save neleidžia ir karas ties siena su Rusija.
Bandymai susitarti su prorusiškais separatistais, kurie kontroliuoja didžiąją dalį Luhansko ir Donecko regionų, iki šiol nebuvo sėkmingi.
Žlugusi ekonomika ir toliau smunka žemyn. Bendrasis vidaus produktas per pirmąjį šių metų ketvirtį susitraukė 17,6 procento.
Vyriausybė baiminasi, kad 40 mlrd. dolerių, kuriuos Ukrainai pažadėjo Tarptautinis valiutos fondas, JAV ir ES, neužteks sustabdyti šalies ūkio griūčiai.
Toks tamsus šalies paveikslas neleidžia nurimti nei Ukrainos sąjungininkams, nei šalies žmonėms, tikėjusiems greitesniais pokyčiais po Maidano revoliucijos.
Kaltinimai turto grobstymu
Praėjusiais metais Kijevo centrą užėmusių protestuotojų didžiausias nusivylimas yra tas, kad naujoji vyriausybė, vadovaujama premjero Arsenijaus Jaceniuko ir P.Porošenkos, iki šiol neišpildė savo pažadų išrauti įsišaknijusią korupciją.
Vietoj to, valdžią apipynė nauji kaltinimai dėl netinkamo elgesio ir politinių balų rinkimo.
Ukrainos Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiškos partijos turi daugumą, balandžio mėnesį palaimino naujo komiteto kūrimą.
Jis turėtų tirti kaltinimus Vakarų pamėgtam A.Jaceniukui ir jo ministrų kabinetui dėl 284 mln. eurų vertės turto išgrobstymo.
Vyriausybė ir jos rėmėjai bet kokius kaltinimus neigia, tvirtindami, kad iki šiol niekam nepavyko taip gerai susidoroti su nuo sovietmečio išlikusia blogo valdymo ir tarnybinių nusižengimų praktika.
Ši suirutė sukūrė trintį tarp Ukrainos vyriausybės ir jos sąjungininkų Europoje, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, kurių lyderiai tarpininkavo vasario mėnesį pasirašytam paliaubų susitarimui.
Tačiau ir jiems baigiasi kantrybė dėl lėto reformų tempo.
„Nėra taip, kad Rusija yra agresorius, o Ukraina – auka. Turime nuspėjamai agresyvią Rusiją, prieš nenuspėjamą ir nepatikimą Ukrainą. ES nepasitiki šalimi ir klausinėja: „Kur decentralizacija? Kur įsipareigojimai? Kur reformos?“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Project on Transitional Democracies“ prezidentas Bruce'as Jacksonas.
Nėra nuostabu ir tai, kad visuomenės pasitikėjimas vyriausybe taip pat sumenko.
Ieško priešų
P.Porošenka neseniai paskelbė karą Ukrainos turtingiausiems ir galingiausiems oligarchams, siekdamas sumažinti jų įtaką ir atgauti rinkėjų pasitikėjimą. Tačiau šis puolimas gresia susipriešinimu su didžiausiais šalies darbo vietų kūrėjais, kurie anksčiau palaikė vyriausybę,
„Kai nenori nieko daryti ir nesi padaręs nieko, ką galėtum parodyti, tau reikia priešo, – teigė buvęs V.Janukovyčiaus rėmėjas Dmytro Firtašas, tapęs vienu iš oligarchų medžioklės taikinių. – Turtingus žmones labai lengva paversti atpirkimo ožiais.“
Kijevas neturi didesnės problemos kaip iki šiol nesėkminga kova prieš korupciją. Netgi šio proceso fronto linijoje dirbantys pareigūnai pripažįsta, kad iki šiol jokių pergalių nepavyko pasiekti.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Davidas Sakvarelidzė, anksčiau pradėjęs revoliuciją savo gimtosios Gruzijos teisinėje sistemoje, gavo Ukrainos pilietybę ir mandatą daryti perversmą prokuratūroje.
„Visi ir dabar yra korumpuoti ir jokių sisteminių pokyčių teisėsaugos institucijose ir teismuose kol kas nematyti“, – sakė interviu G.Sakvarelidzė.
Vietoj to, kad jau egzistuojančias institucijas priverstų imtis veiksmų, Aukščiausioji Rada daugiausiai dėmesio skyrė naujų įstatymų priėmimui ir sukūrė dar daugiau biurokratijos slenksčių.
Dėl nuolatinio delsimo vyriausybė neišpildė daugybės pažadų dėl valstybės atstatymo. Jiems nepavyko atgauti milijonų dolerių, kuriuos, kaip manoma, pavogė V.Janukovyčius, jo šeima ir artimiausi patikėtiniai.
Nei buvęs prezidentas, nei kiti aukštas pareigas užimantys politikai, kurie kartu su juo pabėgo iš šalies, nebuvo suimti. Tyrimai dėl kitų buvusios valdžios atstovų ir valstybinių įmonių vadovų taip pat klimpsta.
Daug svarbiausių Maidano protestuotojų dabar užima valstybinius postus, tačiau ir jie nėra patenkinti P.Porošenkos ir A.Jaceniuko valdžia. Jie kovojo prieš V.Janukovyčiaus valdžią, tačiau taip pat yra ir ilgamečiai Ukrainos politinės sistemos, kurią protestuotojai norėjo išardyti, veteranai.
Stringa reformos
„Praėjus metams nuo bet kokios revoliucijos, visuomenė visada nusivilia, tai socialinis dėsnis“, – sakė Stanfordo universiteto profesorius ir buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
Anot jo, niekada nebus tokio atvejo, kad žmonės pasakytų: „Viskas vyksta geriau nei tikėjausi“. Dažniau yra skundžiamasi, kad vyriausybė nedaro pakankamai, o reformos per lėtos.
„Vis dėlto man padarė įspūdį jau atliktų reformų kiekis. Manau, kad Vakaruose tam nesuteikiama pakankamai dėmesio“, – sakė Ukrainos ekspertas.
P.Porošenkos administracijos vadovas Borisas Ložkinas teigė, kad prezidentas pirmenybę teikia penkių problemų – šešėlinės ekonomikos, monopolijų, oligarchų valdžios, per didelio reguliavimo ir centralizacijos – panaikinimui.
„Oligarchija turi nustoti egzistuoti kaip politinio ir ekonominio šalies gyvenimo pagrindas“, – sakė B.Ložkinas.
Tačiau tokia kova Ukrainoje pasėjo dar daugiau baimės, ypač tarp verslo ir valdžios atstovų, kurie buvo susiję su V.Janukovyčiaus režimu.
Mažiausiai šeši pareigūnai galimai nusižudė, o dar vienas – buvęs Regionų partijos narys Olehas Kalašnikovas – buvo nušautas prie savo namų Kijeve.
Teisėsauga dėl šių žūčių pradėjo tyrimus, tačiau pareigūnai nemano, kad savižudybės gali būti susijusios tarpusavyje.
„Rusija tiesiog laukia, kol vidinės Ukrainos problemos ją padarys vis mažiau patrauklią Vakarams, – teigė Maskvos „Carnegie“ instituto tyrėjas Aleksandras Baunovas. – Vladimiras Putinas viliasi, kad Rusijai nereikės susilpninti šalies, o ši susilpnės pati ir tada jis ateityje galės pasinaudoti Ukrainos silpnumu.“
