Iš pradžių manyta, kad iš Rusijos 2009 metais pabėgęs ir Londone apsigyvenęs oligarchas A.Perepeličnas jis mirė dėl natūralių priežasčių, galbūt – širdies smūgio. Bet kiek vėliau policija gavo laišką, kuriame buvo raginama atlikti nuodugnų tyrimą.
„Parašėme laišką Sario vyriausiajam konstebliui, kuriame sakėme, kad A.Perepeličnas bendradarbiavo didelėje tarptautinio nusikaltimo byloje“, – sakė Londone įsikūrusio apribotos rizikos fondo „Hermitage Capital“, kuris turėjo reikšmingų interesų Rusijoje, vadovas Billas Browderis.
„Hermitage Capital“ skelbė apie įtariamą Rusijos valstybės pareigūnų didelio masto sukčiavimą, kurio metu buvo išplauta per 240 mln. dolerių. Pagrindinis viešintojas, teisininkas Sergejus Magnickis Rusijoje mirė 2009 metais, būdamas 37-erių, po 11 mėnesių kardomojo kalinimo prastomis sąlygomis. Dalis kitų su S.Magnickio turėtais duomenis susijusių asmenų skubiai paliko Rusiją, baimindamiesi susidorojimo.
Vienas pasprukusių ir buvo A.Perepeličnas, kuris esą pateikė tvirtų įrodymų dokumentais, kurie sudarė sąlygas įšaldyti sąskaitas ir Šveicarijos pareigūnai galėjo pradėti didelio masto tarptautinį tyrimą dėl pinigų plovimo.
Praėjus keliems metams po A.Perepleično mirties tyrimo metu nustatyta, kad oligarcho organizme rasta kumpotrio (Gelsemium elegans) – nuodingo ir reto augalo, kurį galima rasti atokiose Pietryčių Azijos šalių vietovėse. Net maža šių nuodų dozė gali būti mirtina, o juos aptikti iš pradžių gali būti itin sunku. Beje, prieš savo mirtį A.Perepeličnas buvo perspėjęs, kad jam grasino susidorojimu.
Nors tyrėjai kol kas ir negali užtikrintai teigti, jog būtent nuodai buvo pagrindinė oligarcho mirties priežastis – kraujyje kumpotrio pėdsakų nerasta, britų nestebina ir tai, kad įtarimai dėl Kremliaus paslapčių viešintojo nunuodijimo vertinami rimtai.
Britai dar nepamiršo 2006 metais radioaktyviu poloniu nunuodyto buvusio Rusijos žvalgybininko Aleksandro Litvinenkos mirties. Be to, įtartinomis iki šiol laikomos oligarchų Boriso Berezovskio ir Badrio Patarkacišvilio mirtys – abu Kremliaus kritikai taip pat netikėtai mirė Jungtinėje Karalystėje po to, kai patyrė širdies smūgį.
Tuo tarpu skirtingai nei polonis, kurį turi vos kelios šalys, kumpotris yra gerokai populiaresnis nuodas, ypač Rusijos ir Kinijos nusikaltėlių pasaulių gretose. Tiesa, anksčiau šis augalas buvo naudojamas kaip vaistas, skirtas malšinti migrenos skausmus, astmos ir net maliarijos poveikį.
1879 metais „Šerloko Holmso“ autorius Arthuras Conanas Doyle'is išbandė nedidelę kumpotrio dozę. Pajutęs siaubingą šalutinį poveikį – viduriavimą ir galvos skausmus jis galiausiai nustatė, kad kumpotris mirtinai nuodingas būtų tik patekęs į kraujotakos sistemą.