Iš Čečėnijos kilęs teroristas su broliu Tamerlanu 2013-ųjų balandį susprogdino bombas per Bostono maratoną – tuomet žuvo 3 žmonės, o dar 264 buvo sužeisti. Po kelias paras trukusių masinių gaudynių T.Carnajevas buvo nušautas, o Džocharas sužeistas ir priverstas pasiduoti.
Jei viskas vyktų taip, kaip po trijų dienų svarstymo sulaukęs vienbalsio prisiekusiųjų pritarimo nusprendė JAV federalinis teismas Bostone, už teroro aktą Dž.Carnajevui turėtų būti įvykdyta mirties bausmė, suleidžiant mirtiną injekciją.
Dž.Carnajevas turėtų būti perkeltas į itin griežto režimo kalėjimą Indianos valstijoje ir ten laukti mirtinos injekcijos. Beje, toje pačioje įstaigoje 2001 metų vasarą mirties bausmė buvo įvykdyta kitam garsiam JAV teroristui Timothy McVeigh. Tačiau taip gali ir nenutikti.
Korė raganas ir žudikus
Bostonas, kur buvo įvykdytas teroro išpuolis ir kur nuteistas Dž.Carnajevas, įsikūręs vienoje svarbiausių JAV valstijų.
Masačusetsas yra laisvę ypač branginanti valstija, kur ne veltui XVIII a. įsižiebė revoliucijos kibirkštis ir sudarė sąlygas atsirasti naujai valstybei – Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Tačiau požiūrį į vieną pagrindinių laisvių – į gyvybę šios valstijos žmonės nesyk keitė.
Pavyzdžiui, Masačusetsas garsėja tuo, kad dar XVII a. mirties bausmę skirdavo ir už religinius įsitikinimus, ir net už raganavimą. Viena kvakerių – protestantų sektos pažiūrų moteris – buvo pakarta, nes nesutiko išsižadėti įsitikinimų, o XVII a. pabaigoje vyko liūdnai pagarsėjęs Salemo raganų procesas, kai už tariamą raganavimą 19 žmonių buvo pakarti, o vienas užmėtytas akmenimis.
XX. amžiuje Masačusetso požiūris į mirties bausmę kardinaliai pasikeitė po kelių skandalingų teismo procesų. Vienas garsiausių – italų imigrantų anarchistų Nicola Sacco ir Bartolomeo Vanzetti byla.
Už ginkluotą apiplėšimą bei žmogžudystę mirties bausme nuteistus vyrus gynė politiniai disidentai, garsūs intelektualai, poetai, Italijos ambasadorius. Po 6 metų bylinėjimosi vyrams vis dėlto buvo įvykdyta mirties bausmė taikant tuomet populiarų ir kraupų būdą – nupurtant elektros srove kėdėje.
Po šios bylos Masačusetse mirties bausmių skaičius sumažėjo, o pastarąjį kartą dviem žudikams įvykdyta 1947 metais. Iš viso per valstijos istoriją mirties bausmė buvo įvykdyta 345 kartus, iš jų 26 sykius – už raganavimą.
Vėliau mirties bausmė buvo nesyk paskirta, tačiau ypatingą galią turintys valstijos gubernatoriai atsisakydavo pasirašyti nuosprendį. 1984-ųjų teismo sprendimu mirties bausmė Masačusetse uždrausta, išskyrus ypatingus atvejus, kai sprendžia federalinis teismas.
Netgi paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, kai už mirties bausmę ėmė agituoti respublikonų politikai ir ypač 1997-aisiais, kai buvo pagrobtas, nužudytas, o tada ir išprievartautas 10-metis Jeffrey Curley, mirties bausmės grąžinimo klausimas paskendo debatų jūroje ir buvo numarintas.
Bausmės gali ir nesulaukti?
Vis dėlto mirties bausmės klausimas JAV tebėra atvira žaizda. Kasmet šalyje įvykdoma dešimtys mirties bausmių. Ir nors egzekucijų mažėja – šiemet įvykdyta 14 (pernai 35), žmogaus teisių gynėjų duomenimis, JAV tebėra viena iš pirmaujančių šalių pagal mirties bausmės vykdymą kartu su Šiaurės Korėja, Kinija ir Jemenu.
Šiuo metu JAV, be Dž.Carnajevo, eilės laukia 7 kaliniai. Beje, vienas jų – už dvigubą žmogžudystę 2003 metais taip pat Bostone nuteistas Gary Lee Sampsonas – dar laukia nuosprendžio, mat 2011-aisiais nuosprendis buvo pakeistas. Šį mėnesį turėtų vykti pakartotinis G.Lee Sampsono teismo procesas.
Tai tik parodo, kad netgi teismo nuosprendis gali tapti ne keliu į mirtį, o į ilgus metus nesibaigiantį teismų maratoną. Bostono atlikta apklausa parodė, kad tik 42 proc. vietos gyventojų remia mirties bausmės vykdymą Dž.Carnajevui. Jo advokatai tikino, kad jį verčiau įkalinti iki gyvos galvos ir taip išvengti apeliacijų, kurias dabar bus galima teikti dar ne sykį.
Vadinasi, Dž.Carnajevas gali ne vienus metus laukti bausmės vykdymo arba netgi jo nesulaukti. Mat po to, kai federalinis teismas grąžino mirties bausmę 1988 metais, ji federaliniams nusikaltėliams įvykdyta tik tris sykius.
Apeliacijas svarstantys teisėjai dažniausiai atsižvelgia ne į prisiekusiųjų emocijas, kurios jau būna atslūgusios, o į norą kuo greičiau padėti tašką byloje, vengiant pakartotinių procesų. Tuomet ir prokurorai dažniausiai nebesiekia mirties bausmės. Nuo 1988-ųjų federaliniai teismai po apeliacijų yra panaikinę aukščiausią bausmę net 74 sykius. Be to, mažiausiai tris sykius kaliniai yra nusižudę, taip ir nesulaukę bausmės vykdymo.
