Kremliaus troliai įsisiautėjo „Facebook“: ką puola ir kodėl?

2015 m. gegužės 12 d. 21:06
Vaidas Saldžiūnas
Kova prieš Rusijos propagandos mašiną įgauna didesnį pagreitį, bet vis dažniau primena kovą su vėjo malūnais. Vadinamieji Kremliaus troliai už atlygį dirba išsijuosę visą parą, stengdamiesi internete skleisti iškraipytą, melagingą informaciją, sukompromituoti režimo priešininkus. Ypač sėkmingai troliai darbuojasi socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui „Facebook“.
Daugiau nuotraukų (1)
Garsūs Lietuvos žmonės, tarp jų Algis Ramanauskas, konservatoriai Tadas Langaitis, Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas, liberalas Remigijus Šimašius, taip pat žurnalistai Andrius Užkalnis ir Haroldas Mackevičius pernai jau yra tapę klibernetinių atakų aukomis.
Jų paskyros „Facebook“ buvo laikinai blokuotos, po to, kai socialinio tinklo administracija gaudavo daugybę pranešimų apie netinkamą profilį – juo esą naudojosi apsimetėlis, skleidė netinkamą ir įžeidžiantį turinį ar panašiai.
Tokios atakos galėjo pasirodyti kvailionėmis, tačiau su panašiais išpuoliais kone kasdien susiduriantys Rusijos opozicionieriai tikina, kad tai yra kryptingos Kremlių liaupsinančių ir su režimo priešininkais kovojančių trolių kampanijos dalis.
Portalas lrytas.lt neseniai rašė apie tai, kad Sankt Peterburgo mieste, Savuškino gatvės 55-ame name įsikūręs kremliaus trolių lizdas. Čia kasdien dirba apie 250 žmonių. Jų darbas paprastas – internete kurstyti beprasmius ginčus, dergti opozicijos atstovus ir girti prezidentą Vladimirą Putiną.
Samdyti komentatoriai propagandinę informaciją skleidžia tinklaraščiuose, forumuose, socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Vkontakte“ ar „Twitter“ ir komentuoja įvairius naujienų portalų straipsnius. Vienas trolis per dieną gali išplatinti 50–100 žinučių per kelias skirtingas socialinių tinklų paskyras. Kartais jie įsivelia į ginčus patys su savimi – komentuoja tai, ką patys parašė.
Jų braižą atskirti nesunku – piktas tonas, pasikartojantys ir vienodi komentarai, liaupsės Vladimirui Putinui ir prakeiksmai Vakarams ir NATO. Mėnesinis trolio atlyginimas gali siekti 40-50 tūkst. rublių (700-878 eurai).
Moka už nepagrįstą skundimą
Tačiau Kremliaus troliai komentarais neapsiriboja. Pastaruoju metu šie veikėjai ypač aktyviai darbuojasi „Facebook“, kur siekia ne šiaip sukompromituoti priešininkus, bet tiesiog juos ištrinti iš viešosios erdvės. Pažodžiui naudojama dar Stalino laikų priemonė: nėra žmogaus – nėra ir problemos.
Mobilizuoti troliai pasirenka taikinį – geriausiai kokį nors Rusijos opozicionierių ar jo sukurtą puslapį. Tuomet „Facebook“ administracija užverčiama skundais – esą šis asmuo yra netikras, platina medžiagą, kuri pažeidžia „Facebook“ taisykles.
Tinklaraštininkas Antonas Nosikas pastebėjo, kad nevengiama ir programišių atakų – bandoma įsilaužti į atakuojamų žmonių paskyras ir jų vardu imama platinti pornografija, teroristų tinklapiai ar tiesiog šlamštinės žinutės. kartais tai padaryti pavyksta, tad paskyros laikinai arba iš viso panaikinamos. Už atakuotą paskyrą trolis gali tikėtis uždarbio.
Dažniausiai taikomasi į Rusijos opozicionierius arba tuos, kurie jiems pritaria, platina Rusiją gėdinančią informaciją, žinias apie Rusijos vaidmenį kare Ukrainoje.
Antai A.Nosikas pateikė pavyzdį, kaip buvo blokuota Rusijos žurnalisto ir apžvalgininko Sergejaus Parchomenko paskyra „Facebook“. Žurnalistas viešai pateikė informaciją, kad pernai liepą virš Ukrainos keleivinį „Malaysia airlines“ lėktuvą su šimtais keleivių numušė Rusijos kariškių paleista raketa iš sistemos „Buk“.
Puola už nepatikusią informaciją
Vien tokios Kremliui nepalankios informacijos paviešinimas susilaukė milžiniško Kremiaus trolių dėmesio – po galybės skundų S.Parchomenko paskyra buvo blokuota tris dienas.
Vėliau „Facebook“ atsiprašė rusų opozicionieriaus už blokavimą, tačiau karas tęsiasi ir Kremliaus troliai, anot A.Nosiko jį kol kas laimi.
Pavyzdžiui po atblokavimo S.Parchomenko susilaukė naujų atakų, o jo žmonos paskyra Rusijoje vis dar ypač populiariame socialiniame tinkle „LiveJournal“. Apie šiuo incidentus rašiusių tinklaraštininkų paskyros tiek „Facebook“, tiek „LiveJournal“ buvo blokuotos mažiausiai po tris sykius.
Beje, kaip pastebi A.Nosikas, Kremliaus troliai dirba nuosekliai ir kapstosi giliai – priešų vardų bei pranešimų jie nepamiršta ir smogia tuomet, kai to galima mažiausiai tikėtis. Pavyzdžiui masiškai skundžia kelių mėnesių senumo įrašą, kurio autorius greičiausiai jau nebepamena.
Anot tinklaraštininko, tokia tiesioginių ir psichologinių kibernetinių atakų technologija išvystyta dar prieš 8 metus, kai buvo masiškai taikomasi į populiarių opoziconierių tinklaraščius „LiveJournal“. Blokuoti asmenys prarado nemažai skaitytojų, o kai kurie nesugebėjo atkurti savo paskyrų bei juose esančio vertingo turinio.
„Facebook“ – Kremliaus pusėje?
Dar blogiau, anot A.Nosiko yra tai, kad „Facebook“ dirba žmonės, kurie negali ar tiesiog nenori suprasti Rusijos vartotojų specifikos bei verdančio informacinio karo subtilybių.
„Anglakalbis moderatorius veikia pagal tipines instrukcijas – blokuoja ir viskas, pernelyg nesiaiškina, juolab, kad nesupranta rusiškai“, – apgailestavo tinklaraštininkas. Pernai „Facebook“ išgarsėjo tūpsniu Kremliui – blokavo opozicijos renginio paskyrą, kuri per kelias dienas sulaukė per 12 tūkst. rėmėjų.
Dar daugiau, A.Nosiko teigimu blokuotieji atsiduria rizikos grupėje, tad pakartotinės atakos ne tik nesukelia įtarimo „Facebook“ administracijai, bet ir po kelių šimtų ar dešimčių skundų leidžia blokuoti nesukant galvos.
Jis priminė, kad Kremliaus troliai taikosi ne atsitiktinai, o kryptingai – pagal iš anksto sudarytą „liaudies priešų sąrašą„. Į šį patenka garsesni ar nors kiek pasižymėję Kremliaus kritikai, kurie kruopščiai įtraukiami į sąrašą ir laukia savo eilės, kada bus užpultos jų paskyros.
FacebookRusijaRusijos opozicija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.