Manoma, kad nuo 1975 iki 1979 metų šalyje žuvo beveik 2 milijonai žmonių. Tūkstančiai žmonių buvo paskelbti režimo priešais ir už tai įkalinti siaubingomis sąlygomis.
Vienoje iš žiauriausių stovyklą S-21 kaliniai beveik negaudavo maisto, todėl šimtais kasdien mirdavo iš bado. Likusius palauždavo nuolatiniai kankinimai mainais į išgalvotus prisipažinimus dėl tariamų nusikaltimų.
Vienų kalinių žalojimą replėmis ir rūgštimi buvo priverčiami stebėti kitų pasmerktųjų grupelė.
Šį siaubą išgyvenę Kambodžos gyventojai penktadienį rinkosi į renginius pagerbti režimo aukų.
„Prieš 40 metų Pol Potas pavertė Kambodžą pragaru, vaiduokliška sala, – su ašaromis akyse kalbėjo 67 metų Huot Huorn. – Vis dar nekenčiu to režimo, jų nuodėmės dar stovi akyse. Jie vertė mus badauti, įkalindavo žmones be maisto ir vandens, kol jie mirdavo. Mačiau juos trankant vaikų galvas į medžius.“
Keli šimtai žmonių susirinko į sostinės priemiesčiuose esantį Chaeung Ek – patį žymiausią iš visoje šalyje įrengtų „žudymo laukų“. Budistų vienuoliai ir išgyvenusieji režimo siaubą degino smilkalus ir meldėsi prie šventyklos, kurioje laikomi šios stovyklos aukų kaulai.
Kovo mėnesį teismas nuteisė dar tris Raudonųjų kchmerų judėjimo narius dėl nusikaltimų žmogiškumui. Tačiau komunistinio režimo atstovai tik neseniai pradėjo atsakyti už savo žiaurumą.
2010 metais buvęs Tuol Seng darbo stovyklos vadas Kaing Guek Eavas, taip pat žinomas Ducho vardu, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 15 tūkst. nužudytų kalinių. Jis buvo pirmasis, gavęs realią bausmę už savo nusikaltimus.
1975 metų balandžio 17 dieną Raudonųjų kchmerų pergalė prieš JAV remiamo Lon Nolo kariuomenę pradėjo ketverius metus trukusią komunistinę revoliuciją, kurios pagrindinis tikslas buvo Kambodžos žmonių genocidas.
Iš pradžių į miestą ant tankų įvažiavę Raudonųjų kchmerų judėjimo atstovai buvo sutikti ramiai. Tačiau greitai Pnompenio gyventojai iškeldinti.
Sergantys, senyvo amžiaus žmonės ir vaikai greitai dingo, o jų kūnai nusėjo pakeles, kai šimtai tūkstančių kchmerų buvo priversti persikelti į darbo stovyklas.
Iki tol, kol tironiškasis Pol Potas buvo nuverstas, dėl egzekucijų, bado ir persidirbimo žuvo daugiau kaip 2 milijonai žmonių. Režimas siekė sugrąžinti šalį atgal į „pirmuosius metus“, o visus gyventojus paversti valstiečiais.
Tik po to, kai 1979 metais Vietnamo kariai nuvertė diktatūrą, paaiškėjo pilnas režimo žiaurumų mastas. Šalyje rasti didžiulės masinės kapavietės, pramintos „žudymo laukais“.
Kambodžos opozicijos lyderis Samas Rainsy, kalbėdamas penktadienio atminimo renginyje, prašė teisingumo už žiaurumus atsakingiems režimo lyderiams.
Jo maldavimai nepalikti jų nenubaustų yra atsakas dabartiniam šalies premjerui Hun Senui, kuris ragino išvengti viešų teismo procesų. Anot jo, senos žaizdos gali tik vėl iš naujo įžiebti konfliktą.
