Armėnų genocidas – iki šiol jautri tema tiek armėnams, tiek turkams. Ankara neigia, kad prieš šimtmetį buvo nužudyta net iki 1,5 mln. armėnų, ir atsisako įvykius prilyginti genocidui.
Anksčiau popiežius Pranciškus pareiškė, kad 1915-ųjų tragediją įvykdė žmonės, kurie „sugebėjo sistematiškai planuoti savo brolių naikinimą“, bet nepavartojo žodžio „genocidas“. Pontifikas, susitikęs su svečiais iš Armėnijos apaštališkosios bažnyčios, paragino paskubinti susitaikymo procesą.
„Dėl tiesos ir teisingumo meilės galime išgydyti kiekvieną žaizdą ir konkrečiais žingsniais sutaikyti dvi tautas, kurios iki šiol nesugeba sutarti dėl tų liūdnų įvykių“, – teigė Pranciškus.
Sekmadienį jis pavartojo žodį „genocidas“ apibūdindamas masines armėnų žudynes. Toks žingsnis veikiausiai smarkiai pakenks Šventojo Sosto diplomatiniams ryšiams su Turkija.
„Per pastarąjį šimtmetį mūsų žmonijos šeima išgyveno
tris masines ir precedento neturinčias tragedijas“, – Šv.Petro
bazilikoje per iškilmingas mišias, skirtas Osmanų imperijos turkų
vykdytų armėnų žudynių šimtmečiui paminėti, sakė popiežius.
„Pirmoji, kuri daugelio laikoma „pirmuoju XX amžiaus
genocidu“, ištiko jūsų pačių armėnų tautą“, – teigė pontifikas,
cituodamas pareiškimą, kurį 2000 metais pasirašė Jonas Paulius II
ir armėnų patriarchas.
78 metų Katalikų bažnyčios vadovas jautė spaudimą viešai
pavartoti šį terminą apibūdinant šias žudynes, nors tai ir gali
atstumti svarbią sąjungininkę kovoje su radikaliuoju islamu.
Sekmadienį pontifikas taip pat paskelbė 951–1003 metais gyvenusį armėnų vienuolį ir poetą Šv.Grigorijų iš Nareko Bažnyčios daktaru. Toks titulas iki šiol suteiktas vos 35 žmonėms.
Armėnija genocido pradžia laiko 1915 metų balandžio 24-ąją. Jerevanas jau kelis dešimtmečius aktyviai siekia, kad daugiau pasaulio šalių pripažintų tuos įvykius genocidu.
Praėjusiais metais į armėnų žudynes dėmesį bene pirmą kartą atkreipė Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas, pareiškęs užuojautą visų prieš šimtmetį žuvusių armėnų vaikaičiams. Tiesa, R.T.Erdoganui taip pat „nepriimtina" tai, kad armėnai esą mėgina tragediją paversti politiniu konfliktu.
Armėnija tvirtina, kad 1915–1916 metais buvo nužudyta net iki 1,5 mln. žmonių. Turkijos specialistai atrėžia, kad žūčių buvo kur kas mažiau – kad daug žmonių tiesiog žuvo per Pirmojo pasaulinio karo mūšius, o per konfliktą kentėjo ir etniniai turkai.
Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija atmeta tuos kaltinimus,
argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat
turkų žuvo per civilinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo
valdytojus ir susivienijo su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Vis dėlto daugelis mokslininkų ne iš Turkijos įvykius pripažįsta kaip genocidą. Tarp šalių, formaliai pripažįstančių armėnų žudynes kaip genocidą, yra Argentina, Belgija, Kanada, Prancūzija, Italija, Rusija ir Urugvajus.
Tarp tokių valstybių yra ir Lietuva. Tiesa, Seimo valdyba kovo pabaigoje dukart atmetė parlamentarų prašymą deleguoti juos į Jerevaną dalyvauti tarptautiniame forume apie armėnų žudynes.
Tąkart Seimo valdybos narys Vydas Gevdilas teigė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į klausimo jautrumą ir kitų šalių delegacijų pavyzdį.
Parengė Gintaras Radauskas
