„Man ypač neramu dėl to, kad Jungtinės Amerikos Valstijos atvirai neprisijungia prie pastangų pasiekti taiką. Nemanau, kad koks nors stabilumas Ukrainoje įmanomas be amerikiečių.
Susitikęs su pareigūnais iš JAV, kai jie čia buvo, atkakliai bandžiau atkreipti jų dėmesį į problemą. Sakiau, kad nors ir nežinau, ko amerikiečiai nori čia, Rytų Europoje, ypač Ukrainoje, manau, kad jie turėtų įsitraukti į procesą, jei nori taikos ir stabilumo“, – dėstė A.Lukašenka.
Kaip tai vertinti? Daugelis analitikų pažymi, kad A.Lukašenka jau kuris laikas flirtuoja su Vakarais, nors, pavyzdžiui, amerikiečiai Baltarusijai taiko sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir atsisakymo paleisti politinius kalinius.
Be to, Baltarusijos prezidentą greičiausiai gąsdina iš Kremliaus vis sklindančios gana agresyvios kalbos. A.Lukašenka gerai sutaria su Vladimiru Putinu, bet, kaip ir kitų Rytų Europos šalių lyderiai, jaučia nerimą dėl Maskvos retorikos.
Kai pernai įsibėgėjo krizė Ukraina, o Rusija aneksavo Krymą, A.Lukašenka ėmė kartoti esantis pasiryžęs ginti Baltarusijos, kuri ribojasi su Ukraina, Rusija, Lenkija, Latvija ir Lietuva, nepriklausomybę.
Konfliktas kaimynystėje Minskui leido kiek pralaužti ledus tarptautinėje arenoje, kur Baltarusija buvo ilgai ignoruojama. Šalies sostinėje buvo surengti keli tarptautinių derybų raundai, tarp jų – ir pastarasis vasarį, kurio metu susitarta dėl trapių paliaubų.
Nuo 1994-ųjų Baltarusijai vadovaujantis A.Lukašenka šių metų rudenį greičiausiai ir vėl sieks naujos kadencijos prezidento poste – jau penktosios. Šalies opozicija ir vėl susiskaldžiusi, tad problemų dėl perrinkimo kilti neturėtų.
Bet kokiu atveju šalies ekonomika turi kovoti su nemenkomis problemomis. Baltarusijos eksportuotojai tiesiogiai priklausomi nuo kaimyninės Rusijos, kurios ūkis šiemet trauksis.
Parengė Gintaras Radauskas
