„Važiavau mašina ir galiniame vaizdo veidrodėlyje pamačiau ant šaligatvio gulintį vyrą. Sustojau padėti, o iš priekio atbėgo mergina“, – pasakojo vairuotojas.
Pasak jo, Aną Durickają buvo ištikęs panikos priepuolis, ji net nesugebėjo paskambinti ir iškviesti greitosios medicinos pagalbos.
„Ji negalėjo paskambinti. Iš jos telefono paskambinau į 112, jie iškvietė medikus ir policiją“, – toliau kalbėjo vyras.
Newsru.com pažymėjo, kad A.Durickaja tikino pati iškvietusi pagalbą, tad sniego valymo mašinos vairuotojo žodžiai paneigia tokią jos versiją. S.Budnikovas tikino, kad iškvietęs pagalbą jis išvažiavo iš įvykio vietos, nes turėjo toliau dirbti. „Yra darbas, reglamentai“, – kalbėjo vairuotojas.
Tiesa, S.Budnikovas suskubo pranešti, kad žudiko jis nematė, tiesiog sustojo padėti panikos ištiktai merginai. Iškvietė policiją ir nuvažiavo savais keliais.
Daugelis apžvalgininkų pabrėžė, kad B.Nemcovas, kaip ir
daugelis kitų svarbių opozicijos veikėjų, buvo nuolat sekamas
policijos, todėl būtų sunku įsivaizduoti, kad jo nužudymas liko
nepastebėtas slaptųjų tarnybų agentų. Kai kurie atkreipė
dėmesį, kad B.Nemcovas buvo nušautas minint naują valstybinę
šventę – Specialiųjų operacijų pajėgų dieną, kuri buvo
paskelbta pagerbiant karius, prieš metus okupavusius Ukrainai
priklausantį Krymo pusiasalį ir atvėrusius kelią vėliau Maskvos
įvykdytai to regiono aneksijai.
Ataka prieš B.Nemcovą yra didžiausio atgarsio sulaukęs
politinis nužudymas Rusijoje nuo 2006-ųjų, kai kita Kremliaus
priešininkė – žurnalistė Ana Politkovskaja – buvo nušauta savo
namo lifte Maskvoje. Daugelis atkreipė dėmesį, kad ji buvo
nužudyta spalio 7-ąją – per V.Putino gimtadienį. Praėjusiais metais
dėl žurnalistės nužudymo buvo nuteisti penki čečėnai, bet lieka
neaišku, kas užsakė tą išpuolį.
Kai kurie apžvalgininkai kėlė prielaidą, kad B.Nemcovo
nužudymą galėjo organizuoti karinga Rusijos izoliacijos šalininkų
grupė vyriausybėje, galbūt tikėdamasi išprovokuoti pasipiktinimą
užsienyje ir dar labiau pabloginti šalies santykius su Vakarų
valstybėmis.
Tie santykiai dėl konflikto Rytų Ukrainoje jau dabar yra
pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo laikų. Kijevo vyriausybė
kaltina Maksvą padedant prorusiškiems separatistams ir juos
ginkluojant. Rusija tuos kaltinimus neigia, bet NATO sako turinti
tvirtų įrodymų, kad Rusijos karinė įranga siunčiama į Rytų
Ukrainą.
