Rusijos žiniasklaida skelbia, kad tyrėjai jau kelia pirmąsias versijas, kodėl galėjo būti nužudytas vienas šalies politinės opozicijos lyderių Borisas Nemcovas. Žinoma, valstybinės žiniasklaidos rašinius reikia vertinti itin atsargiai – Kremliaus kontroliuojama spauda skelbia tai, ką nori skelbti valdžia. Antai „Izvestija“ rašo, kad B.Nemcovas galėjo tapti ir pavydo auka, o saugumiečių valdomas portalas „LifeNews“ prideda, jog jį galėjo nužudyti ukrainiečiai.
Tyrėjai jau atkūrė vasario 27-osios, penktadienio vakaro, įvykius. 55 metų B.Nemcovas viename restorane vakarieniavo su savo viešnia – 23-ejų modeliu iš Ukrainos Ana Durickaja.
Restoranas apie 23 val. buvo uždarytas ir pora neskubėdama pėsčiomis pajudėjo Bolotnajos aikštės link. Pasiekus tilto vidurį, prie jų priartėjo baltas automobilis. Iš jo žudikas paleido 7–8 šūvius B.Nemcovui į nugarą. 4 kulkos pataikė.
Jis mirė iškart, o ukrainietė nenukentėjo ir vėliau buvo apklausta policijos.
Automobilį, iš kurio šaudyta, netoli žmogžudystės vietos užfiksavo stebėjimo kameros. Vaizdas – iš Bolšaja Ordynkos gatvės. Baltas automobilis važiuoja gana ramiai, maždaug 60 km per valandą greičiu – kad neatkreiptų dėmesio. Skelbiama, kad policija ieško „Ford Mondeo“ arba „KIA Rio“ modelio automobilių.
Naujienų portalas „LifeNews“, kurį kontroliuoja Rusijos saugumo tarnybos, jau pradėjo skelbti informaciją apie A.Durickają ir jos romaną su B.Nemcovu.
Esą pora susipažino prieš trejus metus, gyveno tai Maskvoje, tai Kijeve, o A.Durickajos tėvai prieštaravo dukters draugystei su daugiau nei 30 metų vyresniu rusu.
Vis dėlto tokią Rusijos saugumiečių valdomo portalo informaciją reikia vertinti tik kaip pastangas sudominti skaitytojus versija, esą B.Nemcovas buvo nužudytas būtent dėl šio romano.
Saugumo tarnybos Rusijos žiniasklaidai iš tiesų vieną po kitos kiša gana neįtikimas versijas. Antai šaltinis teisėsaugoje teigė „Izvestija“, kad A.Durickajai neseniai buvo atliktas abortas Šveicarijoje, o už procedūrą sumokėjo pats B.Nemcovas. Esą jam galėjo būti už tai atkeršyta.
Ir Nemcovų šeimos advokatas Vadimas Prochorovas nepriklausomai televizijai „Dožd" tvirtino manantis, kad B.Nemcovas galėjo būti nužudytas dėl pavydo. Tiesa, galimas dalykas, kad nusikaltimas susijęs su B.Nemcovo darbu Jaroslavlio srities dūmoje.
Netrūksta ir kitų, kažkodėl Kremliui itin palankių ir tarsi paties Vladimiro Putino padiktuotų pasvarstymų apie galimus nusikaltimo motyvus – šįkart jau politinius.
Esą B.Nemcovas neseniai buvo nuvykęs į Ukrainą, kur susitiko su įvairiais politikais ir vietos oligarchais.
„Ten jis bendravo ir su „karo partijos“ (taip Kremlius vadina kovą prieš Rusijos agresiją Donbase remiančius Ukrainos politikus ir verslininkus. – Red.) atstovais. Ukrainos oligarchai B.Nemcovui galėjo sumokėti už Rusijos visuomenės suskaldymą.
Bet visuomenė tapo tik dar vieningesnė, tad B.Nemcovo rėmėjai, supratę, kad nesulauks norimų rezultatų, galėjo patys jį eliminuoti“, – svarstė „Izvestija“ šaltinis.
Žinoma, nepamiršta priminti ir „provokacijos“. Esą B.Nemcovo nužudymu siekta suduoti smūgį Rusijos valdžiai.
„Išoriniai ir vidaus oponentai galėjo pasirinkti šią auką, kad destabilizuotų padėtį Rusijoje. Tiesa, kiek stebina pasirinkimas. Žvelgiant į dabartinės vyriausybės rekordinius reitingus, B.Nemcovas buvo, tiesą sakant, vidutinė asmenybė, o jo įtaka visuomenei – minimali“, – teigė šaltinis.
Savo ruožtu Rusijos tyrimų komitetas (TK) šeštadienį paskelbė, kad šūviai į B.Nemcovą buvo greičiausiai paleisti iš pistoleto „Makarov“, o nužudymo vieta – pats Maskvos centras – buvo kruopščiai pasirinkta. Esą užpuolikai žinojo, kad B.Nemcovas gyvena netoli, ir jo maršrutą namų link.
TK taip pat pranešė, kad tiriamos kelios žmogžudystės versijos. Viena jų, žinoma, yra „provokacija siekiant destabilizuoti politinę padėtį Rusijoje“, kitoje kalbama apie „Ukrainos vidaus įvykius“.
Bene netikėčiausia TK užuomina – apie islamo ekstremizmą. Esą B.Nemcovas jau buvo sulaukęs grasinimų dėl to, kad viešai palaikė Prancūzijos satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“, kurio redakcijoje sausio pradžioje buvo surengtos žudynės.
Daugelis dabar į paviršių stumiamų versijų palankios V.Putinui, kuris su savo parankiniais pastaraisiais metais vis kalba apie „penktąją koloną“ ir aiškina, kad opozicija dirba Rusijos priešams Vakaruose.
Parengė Gintaras Radauskas
