Rusijos prezidento patarėjas Vladislavas Surkovas specialiu savo viršininko pavedimu neseniai lankėsi Abchazijoje. Į šią nuo Gruzijos atplėštą teritoriją dalį V. Surkovas atvežė žinią: bus likviduojamas pasienis su Rusija.
„Mačiau padėtį pasienyje, visą apvažiavau. Jį reikia naikinti, nes tai numatyta ir strateginės partnerystės sutartyje“, – po apsilankymo Abchazijoje pareiškė V. Surkovas. Abchazijos lyderis Raulis Chadžimba linksėdamas galva tik patvirtino, kad toks sienų naikinimo klausimas gali būti svarstomas jau artimiausiu metu.
Tokiu būdu Rusija siekia žengti lemtingą žingsnį ir prisijungti šią daugumos pasaulio valstybių Gruzijai pripažįstamą teritoriją. Ir tai nėra visiškai netikėta. Dar praėjusį lapkritį pasirašyta Abchazijos ir Rusijos strateginės partnerystės arba dabar jau atvirai vadinama vadinama sąjunginės integracijos sutartis.
Ji numatė per artimiausius 10 metų perkelti Rusijos sienas – Maskva faktiškai savavališkai įteisino Gruzijos teritorijos okupaciją. Tad gretai jau ir formaliai Abchazijos-Gruzijos pasienį kontroliuos rusų pasieniečiai, o Gudautoje įsikūrusi Rusijos karių bazė su 1,7 tūkst. žmonių iš bazės „užsienio valstybėje“ virs eiline Rusijos karine baze.
Oficiali šios bazės paskirtis – „Jungtinės rusų ir abchazų grupuotės pajėgomis atremti galimą agresiją (iš Gruzijos pusės)“.
Be to, Rusija užsibrėžė modernizuoti Abchazijos kariuomenę, kuri dabar jau ir faktiškai paklus tiktai Rusijos kariuomenės vadovybei.
Tiesa, tokios permainos finansiškai ir taip nukentėjusiai Rusijai atsieis ne ypač brangiai. Jei dar pernai Abchazijai Rusija žadėjo 4 mlrd. rublių ( 56 mln. eur) „broliškos pagalbos“, tai dabar ši finansinė parama turėtų išaugti iki 9 mlrd. rublių (126 mln. eur).
Abchazijos biudžetą ir dabar 72 proc. sudaro Rusijos dotacijos, nors vietos gyventojai, kurių dauguma dar prieš 2008-ųjų karą įgijo rusiškus pasus, nenoriai priima verslininkus iš naujosios plačiosios tėvynės. Ypač nenorima atiduoti nekilnojamojo turto ir žemės, į kurias jau taikosi Rusijos oligarchai.
