Andersas Fogh Rasmussenas dar pernai vadovavo Aljansui. Pagarsėjęs kaip itin atsargus, bet, kai reikia, ir ryžtingas diplomatas, danas nesišvaistydavo skandalingais pareiškimais ir prieš sakydamas pasverdavo kiekvieną žodį.
Būtent todėl jo perspėjimas vadinamas itin rimtas tuo metu, kai Maskvoje turėtų vykti Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių susitikimas, kuriame turėtų būti svarstomas Ukrainos likimas.
„Tai nėra vien Ukrainos klausimas. Putinas nori atkurti Rusijos, kaip didžiosios galybės, statusą. Yra didelė tikimybė, kad jis įsivels į Baltijos šalių teritoriją siekdamas išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį“, – britų dienraščiui „The Daily Telegraph" teigė A.F.Rasmussenas.
Anot buvusio Aljanso vadovo, V.Putinas žino, kad jei jis peržengs raudonąją liniją, jis bus nugalėtas.
„Jokių abejonių dėl to nėra, – tikino buvęs NATO vadovas, bet čia pat pridūrė, – bet jis yra hibridinio karo specialistas.“
Labiausiai nerimaujama, kad Kremlius sukels klampų konfliktą Estijoje arba Latvijoje, kur gyvena reikšmingos rusakalbių mažumos, o galiausiai V.Putinas mes žaliuosius žmogeliukus – Krymo okupacijos metu išgarsėjusius Rusijos karius be skiriamųjų ženklų.
Kai kurios Europos šalys ilgą laiką buvo suglumusios ir negalėjo patikėti, kad Rusija įveda kariuomenę ir taip okupuoja svetimos šalies teritoriją.
Baiminamasi, kad kai kurios NATO šalys nesureikšmintų tokio „incidento“, siekdamos apsaugoti savo prekybos ryšius su Rusija. Tarp tokių šalių minimos Rusijos Trojos arkliais Europoje vadinamos Vengrija ir Graikija.
Kad Rusijos ir Baltijos šalių santykiai, kad ir kokie prasti jie būtų, gali nusiristi dar žemiau, beveik neabejojama.
Pavyzdžiui, estai dar nepamiršo, kaip praėjusį rugsėjį vieną jų žvalgybininką Rusija pagrobė iš Estijos teritorijos. Likus dviem dienoms iki JAV prezidento Baracko Obamos vizito į Taliną pagrobtas Estonas Kohveras buvo parodytas per televiziją kaip nevykęs šnipas.
Niekas nežino, kas atsitiktų, jei viena iš Baltijos šalių aktyvintų Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį, o nepasiekusi vieningo visų šalių sutarimo (Vengrija ir Graikija yra narės) NATO taryba atsisakytų vykdyti numatytus įsipareigojimus.
Tačiau aišku viena: vieningo atsako trūkumas sužlugdytų NATO patikimumą ir atgrasančios jėgos įvaizdį. Žinoma, Aljanso narės, pavyzdžiui Baltijos šalims padedančios JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, net Vokietija ir Prancūzija galėtų suformuoti koaliciją.
Tačiau tai būtų vienas V. Putino išsvajotų tikslų – keliais rizikingais ėjimais suskaldyti NATO, pakirsti pasitikėjimą Aljansu, o konfliktą Donbase ar kitur laikyti įšaldytais.
A.F.Rasmussenas buvo vienas aktyviausių NATO reformų šalininkų, parėmęs Greitojo reagavimo pajėgų steigimą ir tobulinimą. Tačiau net ir šių steigimą patvirtinus Briuselyje, anot A.F.Rasmusseno, lieka kita problema.
„Tokias pajėgas išlaikyti yra labai. O daugelis Europos šalių, priklausančių NATO, mažino išlaidas gynybai. Padėtis yra kritinė – turime karių, bet neturime, kaip juos perkelti iš vieno taško į kitą. Per pastaruosius metus NATO šalys mažino gynybos biudžetus 20 proc., kai kurios ir 40 proc., o Rusija padidino 80 proc.
Jau Libijos krizės metu supratome, kad Europa visiškai priklausoma nuo amerikiečių, kalbant apie degalų papildymo ore pajėgumus, bepiločius orlaivius, ryšių žvalgybą. Neturime net pakankamai transporto lėktuvų, viskas išties labai blogai“, – bene pirmą sykį pesimizmo atvirai neslėpė A.F.Rasmussenas.
Pavyzdžiui, Belgija esą yra radikaliausias pavyzdys.
„Belgai 96 proc. gynybos biudžeto išleidžia atlyginimams, pensijoms ir maitinimui. Likusieji vargani 4 proc. išleidžiami įsigijimams. Pasitikėjimas savimi kariuomenėje faktiškai žlugęs“, – pabrėžė universiteto Briuselyje profesorius Alexanderis Mattelearas.
Be to, A.F.Rasmussenas darsyk išsklaidė mitą, kad NATO Rusija po Šaltojo karo esą žadėjo nesiplėsti į Rytus.
„Nebuvo tokio pažado, jis nėra užfiksuotas jokiuose dokumentuose, net slaptuose. Tai yra visiška Rusijos propaganda“, – griežtai pareiškė buvęs NATO generalinis sekretorius.
