NATO ir Europos partneriai vieningi: pritarta visiems planams

Šis štabų tinklas galės itin greitai sustiprinti regiono gynybą: Rusijos agresijos atveju, Aljanso šalys galės skubiai ateiti sąjungininkėms į pagalbą.

„Taip, gynybos ministrai vieningai sutarė, kad visose šešiose valstybėse bus įkurti NATO pajėgų integravimo vienetai – štabai. Visos valstybės deklaravome, kad esame pasirengę juos priimti, mūsų sąjungininkai pasakė, kad jie pasiruošę siųsti savo karininkus ir tie štabai turėtų pradėti darbą maždaug nuo šių metų vidurio“, – po ministrų susitikimo telefonu iš Briuselio BNS sakė J.Olekas.

Pasak ministro, Lietuvos štabas įsikurs Vilniuje, kur jau yra ruošiamos patalpos, rašo BNS.

„Laukiame atvykstančių mūsų sąjungininkų, kad jie pasižiūrėtų ir pateiktų galutinius savo poreikius. Esame įsigiję papildomos aparatūros, technikos, kas reikalinga aprūpinti tokį štabą“, – sakė gynybos ministras.

Pagal susitarimą, apie pusę štabe dirbsiančių karininkų sudarys Lietuvos kariškiai, kitą pusę – atvykstantys sąjungininkų kariai. Konkretus žmonių, dirbsiančių Lietuvos štabe, skaičius, pasak J.Oleko, bus sutartas jau pradėjus štabų veiklą.

Pasak ministro, štabai padės koordinuoti Lietuvos ir tarptautines pajėgas bendrų pratybų ir bendro pasirengimo metu, be to, „tai yra papildoma priemonė atgrasinti potencialiam priešui“.

„Aš manau, kad tai labai svarbus pasiekimas dėl mūsų saugumo“, – sakė J.Olekas.

Ministrai taip pat pritarė korpuso lygio štabo įkūrimui Vakarų Lenkijoje, siekdami sustiprinti NATO rytinį sparną po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Aljanso vėliavos bus iškeltos ant štabo bei šešių vadaviečių Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Baltijos šalyse.

Taip pat buvo nuspręsta įkurti ypač greito reagavimo pajėgas, kurias sudarys apie 5 tūkst. karių. Šioms pajėgoms pakaitomis žada vadovauti „atraminės šalys“ – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Italija ir Ispanija.  

„NATO parnerės Europoje pademonstravo vienybę“, – per spaudos konferenciją vakare kalbėjo generalinis NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Buvo pritarta ir pritarė korpuso lygio štabo įkūrimui Vakarų Lenkijoje, siekdami sustiprinti NATO rytinį sparną po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

JAV ambasadorius prie NATO Douglas Lute'as sakė, kad Aljanso vėliavos bus iškeltos ant štabo Lenkijoje ir šešių vadaviečių Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Baltijos šalyse.

„Tai bus pirmosios septynios NATO vėliavos Rytų Europoje“, – pažymėjo jis per spaudos konferenciją ketvirtadienį ryte.

Šis planas, pagrįstas praėjusių metų rugsėjį Velse vykusiame NATO viršūnių susitikime priimtais sprendimais, neišpildo kai kurių rytinių Europos valstybių lūkesčių dėl didelių Aljanso karinių bazių įsteigimo šiame regione.

Tačiau ir mažų vadaviečių tinklo įkūrimas neabejotinai suerzins Rusiją, kuri yra kategoriškai nusistačiusi prieš NATO artėjimą prie jos sienų.

NATO pareigūnai tvirtina, kad mažesnio masto priemonės atitinka 1997 metų įsipareigojimą nedislokuoti nuolatiniu pagrindu didelių kovinių pajėgų Rytų Europoje ir yra skirtos užtikrinti sąjungininkes tame regione, kad likusios Aljanso šalys ateitų joms į pagalbą agresijos atveju.

Ministrai ketvirtadienį taip pat aptarė didėjantį NATO susirūpinimą dėl Rusijos branduolinės strategijos ir ženklų, kad Rusijos kariškiai galbūt ketina įtraukti į šalies karinę doktriną daugiau atvejų, kada konflikte gali būti panaudoti atominiai ginklai, nurodė diplomatai.

Planuojama, kad Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį paskelbs tapsiančios „atraminėmis šalimis“, kurios pakaitomis vadovaus naujoms ypač greito reagavimo pajėgoms, kurios bus įkurtos per ateinančius penkerius metus. Vadovaujantį vaidmenį taip pat gali prisiimti Ispanija, Italija ir Lenkija.

Numatoma, kad tas pajėgas sudarys apie 5 tūkst. karių, palaikomų oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų dalinių. Jungtinės Valstijos užtikrins tų pajėgų palaikymą transporto ir žvalgybos orlaiviais.

Ministrai taip pat išplėtė Aljanso vadavietę, kurią Vokietija, Lenkija ir Danija įkūrė Lenkijos vakariniame uostamiestyje Ščecine. Tas korpuso lygio štabas vadovaus NATO pratyboms šiame regione; jis taip pat būtų pagrindinė bazė NATO operacijoms Europos šiaurės rytuose.

Kiekvieno iš šešių štabų, kurie oficialiai vadinsis pajėgų integravimo vienetais, personalą tikriausiai sudarys tik apie 50 karininkų, kurie bus atsakingi už pratybų organizavimą ir greitojo reagavimo pajėgų priėmimą, jeigu būtų nuspręsta jas dislokuoti.

Planuojama, kad Jungtinės Valstijos pasiųs savo kariškių į kiekvieną iš tų septynių NATO centrų, sakė D.Lute'as.

Šis NATO gynybos ministrų susitikimas bus pirmasis po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir kitų Aljanso šalių lyderiai, rugsėjį susitikę Didžiojoje Britanijoje, sutarė stiprinti Aljanso pajėgumus ir gynybą, reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą Rytų Ukrainoje.

Pernai NATO sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją ir patruliavimą Baltijos jūroje, o Jungtinės Valstijos atsiuntė po karių kuopą į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.

NATO atstovė Oana Lungescu  pabrėžė, kad Aljanso vykdomos arba planuojamos priemonės yra ginamojo pobūdžio, proporcingos ir atitinkančios tarptautinius įsipareigojimus.

„Kolektyvinės gynybos aljansui, tokiam kaip NATO, yra normalu užsitikrinti, kad bus atlikta viskas, ko reikia savo sąjungininkės apsaugoti ir apginti“, – sakė ji.