„Tai taps dar vienu įrodymu, kad Aljansas nuosekliai
įgyvendina NATO viršūnių susitikimo Velse sprendimus sustiprinti
Rytų sparną, siekiant jį apginti nuo menamos grėsmės iš Rusijos
pusės“, – Rusijos diplomato žodžius šeštadienį citavo
naujienų agentūra „Interfax“.
„Sumanymas suprantamas: įsisavinti galimą karo veiksmų
teatrą labai arti mūsų sienų, parengti infrastruktūrą ir
vadovavimo bei štabų elementus operatyviam dalinių išskleidimui,
karinių raumenų demonstravimui“ – sakė A.Gruška.
„Kartu su jau vykdomomis priemonėmis, įskaitant virtinę
nesiliaujančių mokymų, nuolatinę JAV ir jų sąjungininkų
pajėgų rotaciją, jūrų ir oro pajėgų grupių sustiprinimą
Baltijoje ir Juodosios jūros rajone, Aljanso priešraketinės gynybos
objektų ir įvairios paskirties atramos taškų įkūrimą – visa
tai reikšmingai susilpnins stabilumą ir saugumą regione“, –
pabrėžė jis.
„Toks sprendimas prieštarauja 1997 metų sutarties dėl Rusijos
ir NATO santykių pagrindų dvasiai ir teiginiams apie santūrias
priemones gynybos srityje naujųjų Aljanso narių teritorijose ir
akivaizdžiai demonstruoja, kad NATO pereina prie Šaltojo karo laikų
saugumo užtikrinimo schemų“, – sakė Rusijos diplomatinės
misijos vadovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį
vykusioje spaudos konferencijoje nurodė, kad Aljansas vasarį
turėtų priimti sprendimą dėl savo vadaviečių įkūrimo šešiose
šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir
Bulgarijoje. Šių kontrolės ir vadovavimo struktūrų tikslas –
koordinuoti veiksmus tarp NATO ir nacionalinių ginkluotųjų
pajėgų.
„Tikiuosi, kad (Aljanso gynybos) ministrai per susitikimą
ateinančią savaitę priims sprendimą ... įkurti NATO pajėgų
integracijos padalinius. Tai vadovavimo kontrolės elementai, kurie
bus įkurti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir
Bulgarijoje“, – jis sakė žurnalistams Briuselyje, pateikdamas
NATO metinę ataskaitą.
