Patologas per apklausą dėl A. Litvinenkos mirties sakė, kad jo
kūnas buvo „labai pavojingas“ ir turėjo būti perduotas į saugią
vietą tyrimams.
Buvęs Rusijos šnipas A. Litvinenka mirė Londono ligoninėje 2006
metais, kai į jo žaliąją arbatą buvo įpilta radioaktyviojo polonio.
Buvęs KGB šnipas paliko Rusiją ir išvyko į Jungtinę Karalystę, kur
tapo vienu griežčiausių Kremliaus kritiku. Didžiojoje Britanijoje vyras dirbo
žvalgybos agentūroje MI6.
Teismo patologas N. Keiris pasakojo, kad jis ir jo kolegos,
atlikdami autopsiją, vilkėjo baltus kostiumus, apsaugines pirštines
ir specialius gobtuvus, į kuriuos oras patekdavo per filtrus.
„Tai buvo įvardyta kaip pavojingiausia kada nors Vakarų
pasaulyje atlikta autopsija ir manau, kad tai, matyt, yra tiesa“, –
nurodė gydytojas.
Anksčiau pareigūnas nurodė, kad du vyrai, įtariami nužudę A.
Litvinenką, rusai Andrejus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas, vis dar
ieškomi policijos dėl žmogžudystės. Vyrai anksčiau teigė, esą
nesusiję su disidento nužudymu.
Detektyvas inspektorius Craigas Mascallas per
apklausą tvirtino, kad per bylos įkarštį tyrime dalyvavo 100
detektyvų ir 100 uniformuotų pareigūnų.
Antradienį advokatas Robinas Tamas pareiškė, kad A.
Litvinenka galėjo būti nuodytas kelis kartus. Mirusiojo našlė
Marina tikino, kad jos vyras, gulėdamas ligoninėje, kaltino
Kremlių, tačiau Rusija neigia jai mestus kaltinimus dėl A.
Litvinenkos nužudymo.
