Tačiau jų masinės eitynės nublanko prieš 100 tūkst.
žmonių, išėjusių į gatves visoje šalyje pasisakyti už
toleranciją.
Kanclerė Angela Merkel anksčiau pabrėžė, kad „islamas turi
vietą Vokietijoje“ ir pareiškė, kad antradienį kartu su dauguma
savo ministrų dalyvaus Berlyne organizuojamose musulmonų
bendruomenės eitynėse prieš ekstremizmą.
Tačiau judėjimo „Europiečiai patriotai prieš Vakarų
islamizaciją“ (PEGIDA) šalininkai taip pat masiškai dalyvavo jau
12-oje demonstracijoje nuo praeito spalio Dresdeno mieste, kuriame ši
organizacija buvo įkurta.
Eitynių dalyviai mojavo Vokietijos nacionalinėmis vėliavomis ir
laikė plakatus su užrašais „Kovok su islamizacija, stabdyk
užsieniečių antplūdį dabar“ bei „Stabdyk multikultūralizmą.
Mano tėvynė išliks vokiška“.
Demonstrantai, kurių daugelis ant rankų buvo užsirišę juodus
raiščius, tylos minute pagerbė praeitą savaitę 17 žmonių
gyvybių nusinešusių islamistų išpuolių Paryžiuje aukas.
Kai kurie nešė Prancūzijos vėliavas ir plakatus su užrašais
„Jie negali nužudyti mūsų laisvės“ ir „Je suis Charlie“
(Aš esu „Charlie“), reikšdami solidarumą su išpuolio prieš
satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ aukomis.
Tokių teroro išpuolių „gali įvykti bet kur“, sakė
70-metė protestuotoja Juta Starke, pridūrusi, kad
vos sužinojusi apie tas šaudynes Paryžiuje pagalvojo, kad už jų
stovi „islamas, islamo politinė ideologija“.
Politiniai lyderiai ragino PEGIDA atšaukti savo naujausią
demonstraciją, sakydami, kad judėjimas neturi teisės kurstyti
neapykantos musulmonams, dangstydamasis solidarumu su teroro aukomis.
„Tiesiog pasišlykštėtina, kaip žmonės, stovintys tų
protestų, stengiasi išnaudoti nepakenčiamus nusikaltimus
Paryžiuje“, – sakė teisingumo ministras Heiko Maasas.
Pirmadienį taip pat įvyko pirmosios PEGIDA šalininkų eitynės
užsienyje, kai apie 200 žmonių surengė protestą prieš islamą
Norvegijos sostinėje Osle.
Aktyvistai taip pat paskelbė planuojantys surengti panašių
protestų Šveicarijoje ir Austrijoje, o kitos Europos
ultradešiniųjų grupės išsakė palaikymą šiam judėjimui.
Tačiau PEGIDA siunčiama ksenofobinė žinia išprovokavo gausias
atsakomąsias demonstracijas, kurios pagal dalyvių skaičių
pirmadienį smarkiai pranoko prieš užsieniečius nukreipto judėjimo
ir jo regioninių atšakų šalininkų mitingus.
PEGIDA priešininkų eitynėse Dresdene dalyvavo per 8 tūkst.,
Leipcige – 30 tūkst., Miunchene – 20 tūkst., Hanoveryje – 17
tūkst., Sarbriukene – 9 tūkst., Diuseldorfe – 5 tūkst., Berlyne
ir Hamburge – po 4 tūkst., o Rostoke – 2 000 žmonių, nurodė
nacionalinė naujienų agentūra DPA. Mažesnės demonstracijos taip
pat vyko kituose miestuose.
Dresdene vienas PEGIDA protestuotojas nešė plakatą, kuriame
A.Merkel buvo pavaizduota prisidengusi veidą musulmonišku šydu,
pašiepiant kanclerę, kuri ragino piliečius nedalyvauti šio
judėjimo eitynėse.
A.Merkel anksčiau pirmadienį pažymėjo, kad „islamas turi
vietą Vokietijoje“, ir pridūrė, jog ji esanti „visų vokiečių
kanclerė“.
Vyriausybės vadovė sakė, kad dalyvaus budėjime prie
Brandenburgo vartų Berlyne, organizuojamo Vokietijos musulmonų
centrinės tarybos, kurio šūkis bus: „Palaikykime vieni kitus.
Teroras – ne mūsų vardu!“
Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas
pasakys kalbą tame renginyje, kuriame taip pat dalyvaus vicekancleris
Sigmaras Gabrielis, užsienio reikalų ministras
Frankas-Walteris Steinmeieris ir kiti
aukšto rango pareigūnai.
A.Merkel padėkojo apie 4 mln. narių turinčios Vokietijos
musulmonų bendruomenės lyderiams, greitai ir aiškiai pasmerkusiems
jų tikėjimo vardu įvykdytus išpuolius per praeitos savaitės
kruvinus įvykius Paryžiuje.
„Vokietija nori taikiai sugyventi su musulmonais ir kitų
tikėjimų nariais“, o antradienį vyksiantis gedulingas budėjimas
pasiųs „labai tvirtą žinią“, kanclerė sakė per bendrą
spaudos konferenciją su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoglu.
A.Merkel ir A.Davutoglu sekmadienį kartu su Prancūzijos
prezidentu Francois Hollande'u ir daugeliu kitų
pasaulio lyderių dalyvavo milžiniškose solidarumo eitynėse
Paryžiuje.
Leipcigo miestas, kuriame pirmadienį pirmąkart buvo surengta
PEGIDA demonstracija, pritraukusi kelis šimtus protestuotojų, dėl
visa pikta uždraudė viešai rodyti musulmonų pranašą Muhammadą
(Muhamadą) vaizduojančias karikatūras.
