Tos atakos liudininkė matė, kaip Paryžiaus rytiniame Vensano
rajone esančioje parduotuvėje buvęs vyras čiupo ginklą, kai
A.Coulibaly jį akimirkai nuleido, ir mėgino atgręžti jį į
užpuoliką.
„Vienas jaunuolis sugriebė automatą ir norėjo jį
(užpuoliką) nušauti“, bet A.Coulibaly „buvo greitesnis ir
pašovė jį į gerklę. Vargšas jaunuolis tiesiog parkrito“,
moteris, vardu Sophie, sakė radijui „Europe 1“.
Pasak jos, A.Coulibaly taip pat negailestingai susidorojo su kitu
įkaitu.
„Vienas vyras norėjo išeiti – jis (užpuolikas) nušovė jį
į nugarą“, – aiškino Sofie.
Sophie atėjo apsipirkti į tą parduotuvę penktadienį apie 13
val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku, kai pastebėjo prie įėjimo ant
grindų tįsantį lavoną.
„Kai suvokiau, kas nutiko, pakėliau galvą ir pamačiau
teroristą, kuris man pasakė: „Ateik čia, tučtuojau!“, –
pasakojo ji.
„Negalėjau atsitraukti – buvau prie pat įėjimo, todėl
turėjau įžengti vidun, – pridūrė liudininkė. – Pasijutau
kaip prastame filme.“
Tęsiantis įkaitų dramai, A.Coulibaly liepė Sophie eiti į
rūsį ir atvesti žmones, kurie buvo ten pasislėpę.
Vienas parduotuvės darbuotojas – musulmonas Lassana Bathily – padėjo keliems išsigandusiems pirkėjams
pasislėpti prekių šaldytuve.
A.Coulibaly įsakė Sophie nueiti pas rūsyje esančius žmones ir
atvesti juos į viršų. Tarp tų žmonių buvo trejų metų berniukas
ir jo tėvas. Liudininkė pripažino, kad pasakyti jiems, jog reikės
grįžti į akistatą su mirtinu pavojumi, buvo „šiurpu“.
„Nesugebėjome atidaryti kito šaldytuvo. Jie tylėjo, –
prisiminė ji. – Pasakiau jiems: „Tiek to – pasakysime, kad čia
nieko nėra.“
Tai buvo ne vienintelis drąsus Sophie poelgis: ji taip pat
papasakojo, kaip atkalbėjo berniuko tėvą nuo mėginimo atakuoti
A.Coulibaly, apsiginklavus gesintuvu.
„Berniuko tėvas lipo laiptais aukštyn, nešdamasis gesintuvą.
Jis man pasakė: „Ištraukiau kaištį. Ketinu jį apipurkšti“,
– sakė moteris. – Pasakiau: „Nedarykite to. Jis ką tik
nužudė vieną žmogų mano akivaizdoje. Nedarykite to!“
Tuomet jų kankynė netikėtai baigėsi, kai policija šturmavo
parduotuvę ir nušovė A.Coulibaly.
„Staiga prasidėjo beprotybė. Mes visi atšokome, mėgindami
kur nors pasislėpti. ... Metalinės žaliuzės po truputį kilo, o
tuomet pagalvojau: „Turime bėgti ten, turime iš čia
nešdintis.“
