Europa ir Amerika gedi dėl išpuolio Paryžiuje

Šimtai žmonių, socialiniuose tinkluose perskaitę raginimus susirinkti, išėjo į gatves sostinėse, tarp jų Berlyne, Londone, Briuselyje, Madride, Romoje ir Vienoje, reikšdami savo pasibaisėjimą islamistų užpuolikų surengtomis žudynėmis Paryžiuje leidžiamo savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje.

Šimtai žmonių Vašingtone, Niujorke ir Kanada išėjo į gatves, nepabūgę žvarbių orų, kad pareikštų solidarumą su žuvusiais per kruviną ataką.

200–300 prancūzų ir amerikiečių susirinko JAV sostinėje prie žiniasklaidos muziejaus „Newseum“, mojuodami plakatais ir Prancūzijos vėliavomis, ant kurių buvo užrašytas žaibiškai išplitęs prancūziškas šūkis „Je suis Charlie“ („Aš esu „Charlie“).

Kaip praneša policija, apie 500 žmonių stovėjo tylėdami prie Prancūzijos ambasados Vokietijos sostinėje priešais Branderburgo vartus. Daugelis laikė degančias žvakes arba mojavo mėlynomis Europos Sąjungos (ES) vėliavomis.

Kiti laikė plakatus su užrašu „Je suis Charlie“ („Aš esu „Charlie“). Šis šūkis po atakos Paryžiuje žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“. Kai kurie budėjimų dalyviai laikė šio savaitraščio, žinomo dėl kandžių karikatūrų, egzempliorius.

„Tegyvuoja spauda, tegyvuoja karikatūros“, – grupė vokiečių skandavo prancūzų kalba.

Londone didelė minia susirinko Trafalgaro aikštėje, o daugelis laikė iškėlę mobiliuosius telefonus, kurių ekranuose matėsi užrašas „Je suis Charlie“.

Kai kurie giedojo „Marselietę“ – Prancūzijos himną – arba laikė iškėlę rašiklius – žiniasklaidos laisvės simbolį.

„Išgirdau naujienas šį rytą, kaip ir visi kiti, ir tai mane smarkiai sukrėtė“, – sakė 29 metų Prancūzijos pilietis Nabilas Nadifi, pastaruosius kelis mėnesius gyvenęs Didžiosios Britanijos sostinėje.

„Nebūtinai sutinku su viskuo, ką spausdina „Charlie Hebdo“, bet tai nereiškia, kad tokie veiksmai yra pateisinami“, – pridūrė jis.

Briuselyje 1–1,5 tūkst. žmonių susirinko prie Europos Parlamento pastato, kur ant vienos statulos buvo pakabintas užrašas „Je suis Charlie“.

Prancūzijos ambasadorius Madride Jerome'as Bonnafont'as prisidėjo prie kelių šimtų gedinčių žmonių, susirinkusių prie jo ambasados, skanduojančių „Žodžio laisvė!“

„Atėjau, nes barbarybės akivaizdoje žodžio laisvė turi triumfuoti“, – sakė 27 metų ispanė Natalia Prieto.

Apie 150 žmonių, daugiausiai prancūzų, stovėjo tylėdami prie savo šalies ambasados Farnezės aikštėje Romos centre.

Apie 500 žmonių susirinko Ženevoje ir Lozanoje, o Šveicarijos sostinėje Berne pagarbą šio išpuolio aukoms atidavė 200 žmonių, sakoma vietos žiniasklaidos pranešimuose. Panašūs budėjimai vyko Vienoje ir Hagoje.

Stokholme apie 70 žmonių, kurių daugelis laikė gėles arba žvakes, stovėjo tylėdami prie Prancūzijos ambasados.

Viena 40-metė, vardu Veronique, atėjo į tą budėjimą su savo vaikais.

„Man buvo svarbu ateiti čia ir pasidalyti savo pykčiu bei sielvartu“, – sakė ji.

Europoje vykstant gedulo budėjimams, daugiau negu 100 tūkst. žmonių išėjo į gatves Prancūzijoje, pagerbdami žudynių aukas.

Bent 35 tūkst. gedėtojų susirinko Paryžiuje, o maždaug po 20 tūkst. – Lione ir Tulūzoje, nurodė policija. Dar tūkstančiai išėjo į gatves kituose miestuose, tarp jų Bordo ir Marselyje.

200–300 prancūzų ir amerikiečių susirinko JAV sostinėje prie žiniasklaidos muziejaus „Newseum“, mojuodami plakatais ir Prancūzijos vėliavomis, ant kurių buvo užrašytas žaibiškai išplitęs prancūziškas šūkis „Je suis Charlie“ („Aš esu „Charlie“).

Tarp jų buvo Tarptautinio valiutos fondo vadovė prancūzė Christine Lagarde , kuri sakė dalyvavusi mitinge, kad parodytų savo solidarumą ir išreikštų užuojautą aukoms.

„Mes visi vis dar esame sukrėsti“, – sakė Ch.Lagarde, kalbėdama apie nužudytus „karikatūrininkus, kurie daug metų buvo mūsų kasdienio gyvenimo dalis“.

Du juodai apsirengę kaukėti ginkluoti užpuolikai vidury dienos nužudė 12 žmonių „Charlie Hebdo“ būstinėje Paryžiuje, šaukdami „Allahu akbar!“ (Dievas (visų) didesnis).

Keli šimtai protestuotojų, daugiausiai prancūzų, susirinko spaudžiant minus 20 laipsnių Celsijaus šalčiui Niujorko Sąjungos aikštėje, smerkdami tą ataką, giedodami „La Marseillaise“ ir skanduodami to savaitraščio pavadinimą.

„Esu žurnalistė. Priklausau „Charlie“ kartai – mes visi esame „Charlie“, – sakė priblokšta 28 metų Mylene Mass. – Tai siaubinga. Bet jiems nepavyko. Jie privertė visą Prancūziją atsistoti kartu.“

Gedulingi budėjimai taip pat vyko Kanadoje: per 1 000 žmonių susirinko Monrealyje, o viešojo saugumo ministras Stevenas Blaney padėjo 12 baltų rožių ant sniego prie Prancūzijos konsulato Kvebeko mieste.

Otavoje ir Kvebeko mieste, kur temperatūra vakare buvo nukritusi iki minus 40 laipsnių Celsijaus, šimtai žmonių budėjo prie Prancūzijos atstovybių.

Holivudo garsenybės taip pat reiškė pasipiktinimą ir palaikymą internete, o Amerikos kino filmų asociacija tiesiogiai susiejo žudynes Paryžiuje su skandalu dėl žodžio laisvės, susijusiu su neseniai įvykusiu incidentų, kai kino studija „Sony Pictures“ sulaukė grasinimų ir tapo kibernetinės atakos taikiniu dėl komedijos „Interviu“ (The Interview), pašiepiančios Šiaurės Korėją.

Smerkia fanatikus

Karikatūrininkai Lotynų Amerikos šalyse – Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje, Kolumbijoje ir Ekvadore – pasmerkė tą išpuolį ir skelbė savo kūrinius, skirtus atminti tragedijai Paryžiuje.

Argentinietis karikatūrininkas Liniers socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė piešinį, kuriame vienas žmogus matomas aiškinantis kitam: „Fanatiškai stengiuosi nebūti fanatiku.“

Apie 100 žmonių, tarp kurių buvo Prancūzijos piliečių ir kolumbietis rašytojas Juanas Gabrielis Vasquezas dalyvavo proteste prie prancūzų vidurinės mokyklos Bogotoje.