Šimtai žmonių, socialiniuose tinkluose perskaitę raginimus
susirinkti, išėjo į gatves sostinėse, tarp jų Berlyne, Londone,
Briuselyje, Madride, Romoje ir Vienoje, reikšdami savo
pasibaisėjimą islamistų užpuolikų surengtomis žudynėmis
Paryžiuje leidžiamo savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
Šimtai žmonių Vašingtone, Niujorke ir Kanada išėjo į gatves, nepabūgę
žvarbių orų, kad pareikštų solidarumą su žuvusiais per kruviną
ataką.
200–300 prancūzų ir amerikiečių susirinko JAV sostinėje
prie žiniasklaidos muziejaus „Newseum“, mojuodami plakatais ir
Prancūzijos vėliavomis, ant kurių buvo užrašytas žaibiškai
išplitęs prancūziškas šūkis „Je suis Charlie“ („Aš esu „Charlie“).
Rašiklis tapo simboliu
Kaip praneša policija, apie 500 žmonių stovėjo tylėdami prie
Prancūzijos ambasados Vokietijos sostinėje priešais Branderburgo
vartus. Daugelis laikė degančias žvakes arba mojavo mėlynomis
Europos Sąjungos (ES) vėliavomis.
Kiti laikė plakatus su užrašu „Je suis Charlie“ („Aš esu
„Charlie“). Šis šūkis po atakos Paryžiuje žaibiškai išplito
socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“. Kai kurie
budėjimų dalyviai laikė šio savaitraščio, žinomo dėl kandžių
karikatūrų, egzempliorius.
„Tegyvuoja spauda, tegyvuoja karikatūros“, – grupė
vokiečių skandavo prancūzų kalba.
Londone didelė minia susirinko Trafalgaro aikštėje, o daugelis
laikė iškėlę mobiliuosius telefonus, kurių ekranuose matėsi
užrašas „Je suis Charlie“.
Kai kurie giedojo „Marselietę“ – Prancūzijos himną –
arba laikė iškėlę rašiklius – žiniasklaidos laisvės simbolį.
„Išgirdau naujienas šį rytą, kaip ir visi kiti, ir tai mane
smarkiai sukrėtė“, – sakė 29 metų Prancūzijos pilietis
Nabilas Nadifi, pastaruosius kelis mėnesius gyvenęs Didžiosios
Britanijos sostinėje.
„Nebūtinai sutinku su viskuo, ką spausdina „Charlie
Hebdo“, bet tai nereiškia, kad tokie veiksmai yra pateisinami“,
– pridūrė jis.
Atėjo su vaikais
Briuselyje 1–1,5 tūkst. žmonių susirinko prie Europos
Parlamento pastato, kur ant vienos statulos buvo pakabintas užrašas
„Je suis Charlie“.
Prancūzijos ambasadorius Madride Jerome'as Bonnafont'as prisidėjo prie kelių šimtų gedinčių žmonių,
susirinkusių prie jo ambasados, skanduojančių „Žodžio
laisvė!“
„Atėjau, nes barbarybės akivaizdoje žodžio laisvė turi
triumfuoti“, – sakė 27 metų ispanė Natalia Prieto.
Apie 150 žmonių, daugiausiai prancūzų, stovėjo tylėdami prie
savo šalies ambasados Farnezės aikštėje Romos centre.
Apie 500 žmonių susirinko Ženevoje ir Lozanoje, o Šveicarijos
sostinėje Berne pagarbą šio išpuolio aukoms atidavė 200 žmonių,
sakoma vietos žiniasklaidos pranešimuose. Panašūs budėjimai vyko
Vienoje ir Hagoje.
Stokholme apie 70 žmonių, kurių daugelis laikė gėles arba
žvakes, stovėjo tylėdami prie Prancūzijos ambasados.
Viena 40-metė, vardu Veronique, atėjo į tą
budėjimą su savo vaikais.
„Man buvo svarbu ateiti čia ir pasidalyti savo pykčiu bei
sielvartu“, – sakė ji.
Europoje vykstant gedulo budėjimams, daugiau negu 100 tūkst.
žmonių išėjo į gatves Prancūzijoje, pagerbdami žudynių aukas.
Bent 35 tūkst. gedėtojų susirinko Paryžiuje, o maždaug po 20
tūkst. – Lione ir Tulūzoje, nurodė policija. Dar tūkstančiai
išėjo į gatves kituose miestuose, tarp jų Bordo ir Marselyje.
„Charlie“ karta
200–300 prancūzų ir amerikiečių susirinko JAV sostinėje
prie žiniasklaidos muziejaus „Newseum“, mojuodami plakatais ir
Prancūzijos vėliavomis, ant kurių buvo užrašytas žaibiškai
išplitęs prancūziškas šūkis „Je suis Charlie“ („Aš esu
„Charlie“).
Tarp jų buvo Tarptautinio valiutos fondo vadovė prancūzė
Christine Lagarde , kuri sakė dalyvavusi mitinge, kad
parodytų savo solidarumą ir išreikštų užuojautą aukoms.
„Mes visi vis dar esame sukrėsti“, – sakė Ch.Lagarde,
kalbėdama apie nužudytus „karikatūrininkus, kurie daug metų buvo
mūsų kasdienio gyvenimo dalis“.
Du juodai apsirengę kaukėti ginkluoti užpuolikai vidury dienos
nužudė 12 žmonių „Charlie Hebdo“ būstinėje Paryžiuje,
šaukdami „Allahu akbar!“ (Dievas (visų) didesnis).
Keli šimtai protestuotojų, daugiausiai prancūzų, susirinko
spaudžiant minus 20 laipsnių Celsijaus šalčiui Niujorko Sąjungos
aikštėje, smerkdami tą ataką, giedodami „La Marseillaise“ ir
skanduodami to savaitraščio pavadinimą.
„Esu žurnalistė. Priklausau „Charlie“ kartai – mes visi
esame „Charlie“, – sakė priblokšta 28 metų Mylene Mass. – Tai siaubinga. Bet jiems nepavyko. Jie privertė visą
Prancūziją atsistoti kartu.“
Gedulingi budėjimai taip pat vyko Kanadoje: per 1 000 žmonių
susirinko Monrealyje, o viešojo saugumo ministras Stevenas Blaney padėjo 12 baltų rožių ant sniego prie
Prancūzijos konsulato Kvebeko mieste.
Otavoje ir Kvebeko mieste, kur temperatūra vakare buvo nukritusi
iki minus 40 laipsnių Celsijaus, šimtai žmonių budėjo prie
Prancūzijos atstovybių.
Holivudo garsenybės taip pat reiškė pasipiktinimą ir
palaikymą internete, o Amerikos kino filmų asociacija tiesiogiai
susiejo žudynes Paryžiuje su skandalu dėl žodžio laisvės,
susijusiu su neseniai įvykusiu incidentų, kai kino studija „Sony
Pictures“ sulaukė grasinimų ir tapo kibernetinės atakos taikiniu
dėl komedijos „Interviu“ (The Interview), pašiepiančios
Šiaurės Korėją.
Smerkia fanatikus
Karikatūrininkai Lotynų Amerikos šalyse – Argentinoje,
Brazilijoje, Čilėje, Kolumbijoje ir Ekvadore – pasmerkė tą
išpuolį ir skelbė savo kūrinius, skirtus atminti tragedijai
Paryžiuje.
Argentinietis karikatūrininkas Liniers socialiniame
tinkle „Twitter“ paskelbė piešinį, kuriame vienas žmogus
matomas aiškinantis kitam: „Fanatiškai stengiuosi nebūti
fanatiku.“
Apie 100 žmonių, tarp kurių buvo Prancūzijos piliečių ir
kolumbietis rašytojas Juanas Gabrielis Vasquezas dalyvavo proteste prie prancūzų vidurinės mokyklos
Bogotoje.