Pietryčių Azijoje augant žmonių skaičiui, paskutiniais dešimtmečiais kartu sparčiai didėjo ir pigių skrydžių paklausa. Regione įkurtos mažų sąnaudų skrydžių bendrovės klestėjo, tačiau joms visą laiką sunkiai sekėsi užtikrinti saugumo standartus. Indonezijos oro linijoms trūko pakankamai kvalifikuotų pilotų, mechanikų,oro transporto kontrolierių, o pasenusios oro uostų technologijos taip ir nebuvo modernizuotos.
„250 mln. žmonių valstybė yra įsikūrusi regione, kuriam žūtbūt reikia pagerinti oro infrastruktūrą“, - kalbėjo Pietryčių Azijoje veikiančios kelionių bendrovės įkūrėjas Willemas Niemeijeris.
Plėtėsi didžiuliu greičiu
Pigių oro linijų bendrovės Pietryčių Azijoje pastaraisiais dešimtmečiais plėtėsi dideliu greičiu. Skaičiuojama, kad vien nuo 2012 iki 2013 m. pervežta 20 proc. daugiau keleivių, o iš viso buvo gabenta virš 5,6 mln. žmonių.
Dabar prognozuojama, kad šie skaičiai dar didės. Manoma, kad 70 proc. judriausių pasaulio maršrutų eis būtent per Pietryčių Aziją, o šio regiono keleiviai sudarys 30 proc. viso pasaulio lėktuvais keliaujančių žmonių.
Tačiau W.Niemeijeris įspėja, kad intensyvėjant oro transporto srautams, neišvengiamai daugės ir nelaimių. Nors reikia pažymėti, kad ir dabar regione jų išties nemažai.
Per pastaruosius 20 metų vien Indonezijoje sudužus lėktuvams žuvo beveik 650 žmonių. O per 2014 m. Pietryčių Azijos regiono bendrovės bendrai patyrė penkias tragedijas nelaimės – įskaitant Ukrainoje numuštą „Malaysia Airlines“ MH17, skridusį į Kuala Lampūrą, ir pradingusį MH370, skridusį į Pekiną.
Indonezijoje – po nelaimę kasmet
Skaičiuojama, kad vien Indonezijoje paskutiniais dešimtmečiais beveik kasmet įvykdavo po didelę avariją – įskaitant šių metų gruodžio 28 d. įvykusį „AirAsia“ orlaivio, kuriuo skrido 155 keleiviai ir 7 įgulos nariai, dingimą.
2013 m. nelaimę patyrė Indonezijos biudžetinės oro linijos „Lion Air“. Jų naujutėlis Boeing 737-800 modelio orlaivis sudužo Balio salos pakrantėje po to, kai smarkiai lyjant pilotas nesugebėjo jo nutūpdyti ant nusileidimo tako.
Nors tąsyk visi 108 lėktuvo keleiviai išgyveno, tai buvo jau septintoji nelaimė šioms oro linijoms nuo 2002 m.
2012 m. Indonezijoje per parodomąjį skrydį Indonezijoje lėktuvas rėžėsi į vulkaną, pražudydamas visus 45 juo skridusius žmones.
Perklausius piloto kabinoje padarytų įrašų ir peržiūrėjus skrydžio duomenis, buvo išsiaiškinta, kad vadovaujantis pilotas, prieš pat sudūžtant lėktuvui, savo kabinoje kalbėjosi su potencialiu pirkėju.
2007 m. Naujųjų metų dieną pradingo Indonezijos oro linijų „Adam Air“ lėktuvas, skridęs iš vieno šalies miesto į kitą. Kaip vėliau išsiaiškinta- lėktuvas sudužo, pražudydamas 102 žmones, o oro linijoms Indonezijos vyriausybė dėl saugumo pažeidimų uždraudė toliau vykdyti savo veiklą.
Po dar vienos tragiškos nelaimės savo veiklą teko nutraukti ir Singapūro „Mandala Airlines“ skrydžių bendrovei, kurios lėktuvas 2005 m. rėžėsi į gyvenvietę iškart po pakilimo pražudydamas 100 žmonių lėktuve ir dar 49 buvusius ant žemės.
Bene tragiškiausia nelaimė Indonezijos istorijoje vyko 1997 m., kai nacionalinių oro linijų „Garuda Indonesia“ Airbus A300 modelio lėktuvas sudužo kalnuotoje vietovėje ir pražudė 234 žmonių.
Tęsia lėktuvo paieškas
Tuo tarpu dabar pradėta didžiulė sekmadienį dingusio Malaizijos oro linijų „AirAsia“ paieškos ir gelbėjimo operacija. Lėktuvas prarado ryšį su skrydžių kontrolės centru virš Indonezijos ir pradingo.
Dėl prastų oro sąlygų naktį operacija buvo sustabdyta, tačiau žvejybinės valtys ir oficialių tarnybų laivai bei sraigtasparniai paieškas tęs nuo saulėtekio pirmadienį.
Neseniai pasirodė nepatvirtintas pranešimas, apie pastebėtą sudužimą Javos jūroje, už 160 km nuo tos vietos, kur paskutinį kartą turėjo ryšį su centru.
Iš Indonezijos miesto Surabajos pakilęs Malaizijos pigių skrydžių bendrovės „AirAsia“ lėktuvas, kuriuo skrido 162 žmonės. Į Singapūrą skridęs orlaivis ryšį su Džakartos skrydžių valdymo centru prarado 7 val. 24 min. vietos (1 val. 24 min. Lietuvos) laiku.
Iš viso orlaiviu skrido 155 keleiviai, tarp kurių buvo 149 Indonezijos piliečiai, trys Pietų Korėjos piliečiai, taip pat po vieną Malaizijos, Singapūro ir Didžiosios Britanijos pilietį. Šeši įgulos nariai - indoneziečiai, vienas – prancūzas.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
