Nešališkas įvykių stebėtojas, pabėgėlis, Ukrainos žurnalistas. Toks oficialus Anatolijaus Šarijaus įvaizdis. Tačiau iš tiesų šis asmuo veikia ką kita. Jo mįslinga istorija verčia suabejoti, ar įsiliepsnojus informaciniam karui Lietuva iš tiesų yra Ukrainos pusėje?
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM), Valstybės saugumo departamentas (VSD) A.Šarijaus veiklą vertina kaip prorusišką, nukreiptą prieš Ukrainos vakarietiškus siekius. Tačiau šios institucijos informacinio karo frontuose bejėgės. Lemiamas žodis priklauso Migracijos departamentui.
Socialinio tinklo paskyroje A.Šarijus save vadina žiniasklaidos ekspertu. Dar nuo Viktoro Janukovyčiaus laikų Ukrainoje vyras ieškomas įtariant kriminaliniais nusikaltimais.
Tačiau nuo 2012-ųjų jis naudojasi Lietuvos suteiktu pabėgėlio statusu. Šiuo metu A.Šarijus apsistojęs Nyderlanduose. Per „Facebook“ kalbinusiam portalo lrytas.lt žurnalistui jis sakė, kad „sunkiai pakelia šalčius“.
Neigia simpatijas Kremliui
Bet ir Nyderlanduose jį šildo Lietuvoje suteiktas politinis prieglobstis. Jis esą yra kovotojas prieš korumpuotą V.Janukovyčiaus režimą Ukrainoje. Lietuvos migracijos departamento sprendimu A.Šarijus toks lieka ir V.Janukovyčiaus pėdsakams Ukrainoje seniai ataušus.
A.Šarijus labai įsižeidžia ir grasina teismais, jei išgirsta priekaištą, kad jis tarnauja Kremliui, šmeižia demokratinę Ukrainos valdžią, kariuomenę ir remia separatistus.
„Jeigu rasite nors vieną mano ištartą sakinį su žodžiais „banderininkai“, „fašistai“ ar „fašistinė valdžia“, jei rasite mano žodžius apie tai, kad separatistai geri, jei aptiksite mano žodžius apie „Donecko liaudies respubliką“ be būdvardžio „vadinamoji“ – atsiųskite man nuorodą, bus įdomu paskaityti“, – ironiškai kalbėjo A.Šarijus.
Iš tiesų jokių tiesioginių kaltinimų Kijevo valdžiai, Maidano šalininkams A.Šarijaus vaizdo siužetuose nėra. Jie surežisuoti subtiliai, pateikiant reportažus apie skaudžius, kruvinus įvykius Ukrainoje kaip objektyvią informaciją.
Maskvai malonu girdėti
Tačiau net paviršutiniškai peržvelgus gausius A.Šarijaus vaizdo klipus „YouTube“ nekyla abejonių, kokioms ausims maloniausia jo muzika.
Pavyzdžiui, keli klipai, kuriuos A.Šarijus sukūrė naudodamasis politiniu prieglobsčiu Lietuvoje.
„Rusijos propaganda skleidžia melą, kad Ukrainoje galvą kelia fašistai. Tai nesąmonė, pažiūrėkite šį siužetą ir patys įsitikinsite“, – nutaisęs klastingą veido išraišką sakė A.Šarijus. Toliau rodomi uniformuoti žaliūkai, ant kūno išsitatuiravę svastikas, nacistinius simbolius primenančias vėliavas. Anot A.Šarijaus, tai – Ukrainos bataliono „Azov“ smogikai.
A.Šarijus išjuokia per Ukrainos TV parodytą rusų kareivio kreipimąsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kur karys ragina Kremliaus šeimininką trauktis iš Ukrainos, neremti teroristų.
Siužete parodytas rusų kareivis, nufilmuotas tai su pėstininko, tai su jūreivio uniforma. Ir dar stovintis prie tilto Novorosijske, ne Ukrainoje.
Suprask – ukrainiečių žiniasklaida nevykusiai meluoja.
„Aš stoju ir prieš Rusijos propagandą, ir prieš Ukrainos žiniasklaidos kvailumą“, – savo pažiūras aiškino A.Šarijus.
Susidaro įspūdis, kad Lietuvos priglaustas ukrainietis bando pateikti save tokiu, kokį rusai vadina „durak odinočka“ (maždaug: „vienišas keistuolis“), duodantis garo ir vieniems, ir kitiems.
„Rusams leidau suprasti, jog Rusijoje mano kojos nebus iki karo pabaigos, atsisakau duoti interviu NTV kanalui, nes manau, kad jie melagiai ir propagandininkai. Visada sakiau, kad Ukraina turi siekti narystės Europos Sąjungoje. Bet dabartinė Ukraina vis labiau tolsta nuo ES, tai jau net ne Azija, o buka šalis, kurioje įstatymai nieko nereiškia“, – neva savitą požiūrį į Ukrainos įvykių sukeltą geopolitinę krizę aiškino A.Šarijus.
Žaidžia gudrų žaidimą
Negalima griežtai sakyti, kad jo žodžiuose nėra tiesos. Vakarų apžvalgininkai taip pat kritikuoja per lėtas reformas Ukrainoje, radikalių jėgų, tokių kaip „Pravyj sektor“, antirusiškus išsišokimus.
Tačiau A.Šarijaus nešališkumu tenka suabejoti pažiūrėjus, tarkime, jo reportažą apie separatistinės „Donecko liaudies respublikos“ vadovo rinkimus, kuriuos laimėjo oficialios Kijevo valdžios nepripažintas prezidentas Aleksandras Zacharčenka.
A.Šarijus šaipėsi iš Ukrainos žiniasklaidos, teigusios, kad rinkimai „Donecko liaudies respublikoje“ vyko teroristams ginklais varant gyventojus prie urnų. Atseit viskas vyko taikiai ir ramiai.
Parodęs išsamų siužetą apie tariamus rinkimus A.Šarijus postringavo, kad jis pasisako už vieningą Ukrainą ir nepritaria bandymams ją skaldyti. Bet čia pat pridūrė, kad Rytų Ukrainos žmones sukilti ir atsiskirti privertė neteisinga, net kvaila Kijevo politika.
Mintis labai aiški: Kremlius ir V.Putinas dėl tragedijos lyg ir niekuo dėti, kalti patys ukrainiečiai. Ir aišku, kokie – siejantys savo ateitį ne su Rusija, o su Vakarais. Tikrai propagandos meistro vertas triukas. Ir dar atmieštas juodojo humoro doze.
URM ir VSD bejėgės?
Bet gal neigiami A.Šarijaus požiūrio į Ukrainą vertinimai yra subjektyvūs? Gal šis ukrainietis stengiasi tragiškus įvykius nušviesti nešališkai, teisingai, tik lieka nesuprastas ir todėl vertas Lietuvos valstybės, oficialiai remiančios demokratinius ukrainiečių siekius, globos?
Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip nemano.
Atsakingi pareigūnai į portalo lrytas.lt klausimą atsakė: „Mums žinoma apie A.Šarijaus skleidžiamą tikrovės neatitinkančią informaciją. Tačiau URM neturi įgaliojimų kontroliuoti tokio pobūdžio informacijos.“
Kitaip tariant, ministerija pripažįsta, kad iš Lietuvos teritorijos ar pasinaudojant mūsų šalies suteiktu prieglobsčiu vykdomos informacinio karo atakos prieš draugišką, savitarpio pagalbos sutartimis susaistytą valstybę.
Bet negali sukliudyti tokiam karui. Neturi įgaliojimų.
URM galima suprasti, ji nėra jėgos struktūra, įgaliota ginti kitos, nors ir draugiškos Lietuvai, valstybės saugumo interesus nuo dezinformacijos.
Bet Valstybės saugumo departamentas šiuo atveju irgi mažai ką gali nuveikti.
„Mums žinoma apie A.Šarijaus veiklą, tačiau įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties apibrėžia atvejus, kai pabėgėlio statusas gali būti panaikinamas. Atkreipiame dėmesį, kad teismų suformuota praktika dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje nacionalinio saugumo požiūriu nėra palanki“, – portalui teigė VSD atstovas Vytautas Makauskas.
Suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą, papildomą ar laikinąją apsaugą) įgaliotas Vidaus reikalų ministerijai priklausantis Migracijos departamentas.
Toks prieglobstis suteikiamas asmeniui, kuris tėvynėje persekiojamas už politinę veiklą, pažiūras, religinius įsitikinimus ar kitaip pažeidžiamos jo Žmogaus deklaracijoje apibrėžtos teisės.
Migracijos departamentas nusprendė, kad A.Šarijaus teisės Ukrainoje buvo pažeidžiamos, jo asmens saugumui iškilo pavojus.
Šaudė restorane
Kaipgi jis tapo persekiojamu disidentu Ukrainoje?
Ukrainoje iki šiol dėl A.Šarijaus veiklos užvestos dvi baudžiamosios bylos. Vienoje jų žurnalistas kaltinamas restorane apšaudęs vyriškį. Vyras tikino, kad bylos prieš jį buvo suklastotos, nes jis esą tyrė narkotikų verslo užkulisius.
Tada jis pabėgo iš Ukrainos ir prieglobsčio ieškojo Rusijoje, Nyderlanduose, tačiau galiausiai atsidūrė Lietuvoje. 2012 metais mūsų šalis suteikė A.Šarijui politinį prieglobstį.
Tai įvyko dar tuo metu, kai Ukrainą valdė V.Janukovyčiaus grupuotė. Ji seniai nušluota nuo valdžios, tačiau A.Šarijui pavyko įtikinti Migracijos departamentą, kad jam tėvynėje nesaugu, gresia susidorojimas, neva suklastotos bylos nenutrauktos.
„Faktas, kad asmuo buvo persekiojamas už kriminalinius nusikaltimus, nėra pagrindas jam nesuteikti prieglobsčio. Gali būti, kad žmogus kaltinamas kriminaliniais nusikaltimais, bet iš tiesų persekiojamas už pilietinę veiklą. Turėkime galvoje, pavyzdžiui, Michailo Chodorkovskio atvejį Rusijoje“, – teigė Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas Viktoras Ostrovnojus.
Kuo remiantis buvo patikėta A.Šarijaus pateikta versija, kad jo, kovotojo prieš V.Janukovyčių, teisės bus pažeidžiamos ir šių laikų Ukrainoje, Lietuvos pareigūnas negalėjo atsakyti. Įstatymas draudžia suteikti asmeninę informaciją apie pabėgėlį, jei jis pats nesutinka. Taip pat konfidencialios yra ir priežastys, dėl kurių buvo suteiktas ar atimtas pabėgėlio statusas užsieniečiui.
„Mums gali nepatikti jo politinės pažiūros, bet kol toks asmuo nepažeidžia įstatymų, o jo tėvynėje jam neišnykusi grėsmė, nėra pagrindo persvarstyti jo statuso“, – aiškino V.Ostrovnojus.
Vieniems duoda, kitiems – ne
Migracijos departamentas neretai glumina sunkiai nuspėjamais sprendimais. Ši tarnyba lengvai patikėjo A.Šarijaus tikinimais, kad jis Ukrainoje neteisėtai persekiojamas, ir jis gavo pabėgėlio statusą.
Tačiau tik aktyviai įsikišus „Lietuvos rytui“, portalui lrytas.lt ir net Vokietijos žiniasklaidai buvo suteiktas prieglobstis iš Baltarusijos kariuomenės pabėgusiam Stepanui Zacharčenkai. Lietuvos pripažinimo pabėgėliu Pabradės užsieniečių registracijos centre jis laukė dvejus metus, savo tikslą pasiekė tik po ilgo bylinėjimosi teisme.
Todėl nenuostabu, kad A.Šarijus sako esantis dėkingas Lietuvos valdžiai už prieglobstį. Turėdamas mūsų šalies suteiktą pabėgėlio statusą jis gali sau lepintis ir gyvenimu Nyderlanduose.
Iš didelio dėkingumo Lietuvai ukrainietis tikino neimantis jam priklausančios pašalpos, gyvenantis iš nuosavų lėšų.
„Vos per penkis mėnesius mano sukurti klipai „YouTube“ sulaukė 85 milijonų peržiūrų. Kiek tai būtų įvertinta doleriais, patys apskaičiuokite pagal „Google“ sistemą. Nenoriu sėdėti lietuviams ant sprando, gyvenu iš legalių projektų Ukrainoje“, – išdidžiai kalbėjo A.Šarijus.
