Sidnėjuje esančią šokolado parduotuvę „Lindt“ ankstų rytą užgrobęs žmogus savo įkaitus vertė socialiniuose tinkluose skelbti žinutes ir išdėstyti pagrobėjo reikalavimus. Jis paprašė „Islamo valstybės“ vėliavos ir siekė susisiekti su Australijos premjeru Tony Abbottu.
Policijai neliko nieko kita, kaip tik sekti socialinių tinklų įrašus ir per juos mėginti derėtis su pagrobėju. Neišvengiamai tokiais atvejais tenka žaisti pagal nusikaltėlio diktuojamas taisykles.
„Mes stebime, kas vyksta „Facebook“ ir „Twitter“. Mes ieškome bet kokios informacijos, kuri galėtų būti naudinga. Tai mūsų taktinių veiksmų dalis“, – komentuodama policijos taktiką vaduojant Australijos centre įkaitais laikomus žmones aiškino Naujojo Pietų Velso policijos komisaro pavaduotoja Catherine Burn.
Išduoda slaptą taktiką
Dėl socialinių tinklų policija ne tik turi palaikyti du bendradarbiavimo su užpuoliku frontus – virtualųjį ir įvykio vietos, – bet ir turi nuolat saugotis, kad per juos nebūtų išduota specialiosios operacijos taktika.
Prie įvykio vietos besiburiantys žmonės uoliai fotografuoja vos ne kiekvieną policijos pareigūną ir pastebėtą detalę ir dalijasi tuo socialiniuose tinkluose. Taip išduodami įėjimai, per kuriuos žadamas rengti šturmas, snaiperių buvimo vietos, policijos pajėgų dydis, jų pasirengimas.
Viešindami tokius vaizdus internete žmonės padeda pagrobėjams sužinoti, kas dedasi už pastato durų ir ką rengia policija. O tai kliudo vadavimo operacijai.
Įvykio metu policija negali sumažinti tokios informacijos sklidimo internete, negali spėti rašyti visiems, kurie ją skelbia ir reikalauti, kad įrašai ir nuotraukos būtų išimti.
Padeda suprasti pagrobėją
Jei policijai pavyksta identifikuoti pagrobėją ir atrasti jo paskyrą socialiniuose tinkluose, tai gali palengvinti situacijos sprendimo eigą.
Įrašai pagrobėjo paskyroje, jo turimi ryšiai, priklausymas tam tikroms grupės leidžia policijai atrasti galimų pagrobimo motyvų ir suplanuoti išlaisvinimo strategiją.
Geriau suprasdami pagrobėją pareigūnai gali vaisingiau derėtis su įkaitus laikančiu asmeniu.
Lygiai taip pat socialiniai tinklų profiliai gali padėti ir suvokiant, kodėl įkaitais kartais pasirenkami konkretūs žmonės.
Sukuria naujų iššūkių
Socialiniai tinklai dažnai būna pasitelkiami ir esant tokioms aplinkybėms, kurioms pareigūnai būna visiškai nepasirengę.
2012 m. Pitsburge įkaitu verslininką paėmęs Kleinas Michaelas Thaxtonas sėdėjo prie aukos kompiuterio ir socialinio tinklo paskyroje šimtams žmonių dėstė savo problemas.
Policija buvo pasirengusi derėtis su pagrobėju per „Facebook“, tačiau nebuvo pasirengę tam, kad jis į visą šį reikalą įtrauks ir daugybę pašalinių žmonių.
Socialiniai tinklai apsunkino policininkų pastangas derėtis, nes įkaitą paėmęs vyras buvo susikoncentravęs ne vien į policijos prašymus. Jis komentavo savo įrašą ir atsakinėjo į beveik 700 žmonių komentarų.
„Pagrobėjas nebuvo tikras dėl savo veiksmų, jis prašė pagalbos ir rado paguodą socialiniuose tinkluose“, – tuomet komentavo pareigūnai.
Kiek vėliau policijai teko nulaužti pagrobėjo paskyrą, tačiau prieš tai buvo sužinota, kodėl vyras apskritai ėmėsi tokių veiksmų. Jis jautėsi prislėgtas, nes nesugebėjo susirasti darbo ir jo santykiai su buvusia mergina buvo problemiški.
„Socialiniuose tinkluose mes ieškome kabliukų: išsilavinimo, darbo istorijos, asmeninių santykių. Dažnai visa tai padeda paaiškinti, kodėl žmonės patiria krizę“, – tada kalbėjo policijos atstovas.
