Į pastarąjį itin panašus Kremliaus ideologu vadinamas Aleksandras Duginas. Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuodėmklausiu ir dvasiniu vadovu vadinamas mažiau rusų visuomenei ir pasauliui girdėtas žmogus – Maskvos Sreteno vienuolyno vyresnysis, archimandritas Tichonas. Oficialiai ši informacija yra viena Kremliaus paslapčių.
Atstovas užminė mįslę
„Tai labai asmeniškas klausimas. Aš tiesiog nežinau“, – sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kuris, beje, išoriškai net panašus į tėvą Tichoną.
Tačiau po šių žodžių buvo neoficialiai patvirtinta, kad valdžios sluoksniuose archimandritas – žinomas žmogus ir tikrai pažįstamas su V.Putinu.
„Niekas tiksliai negali žinoti, jis – nuodėmklausys ar ne. Juk jei kas nors žino, kad esi nuodėmklausys, tuomet jau ir ne nuodėmklausys“, – šyptelėjo D.Peskovas.
O kai Kremliaus atstovas mėtosi tokiais paslaptingais pareiškimais, paprastai reiškia, kad įtarimai pagrįsti. Tad netruko išsiaiškinti, kas gi jis – tariamas V.Putino nuodėmklausys.
Šventikas, bet ne šventuolis
Tėvui Tichonui, pasaulietiškai Georgijui Ševkunovui, 52 metai – jis šešeriais metais jaunesnis už V.Putiną.
Gimė Maskvoje 1962-aisiais, baigė Valstybinį kinematografijos institutą. Studijų metais pats darė nemažai nuodėmių, praktikavo spiritizmą ir okultizmą.
Bet paskui pasikrikštijo ir tapo Pskovo Pečiorų – buvusio vienuolių atsiskyrėlių vienuolyno broliu. Po to jis grįžo į Maskvą, bet iš Stačiatikų cerkvės kelio jau nepasitraukė.
G.Ševkunovas vienuoliu Tichonu ir netrukus tėvu Tichonu tapo 1991-aisiais. Jis buvo paskirtas į Pskovo Pečiorų vienuolyno Maskvos vienuolyno cerkvę, įsikūrusią sugriautame Sreteno vienuolyne – prie Sreteno vartų, garsiojoje Didžiosios Lubiankos gatvėje, kone įstrižai nuo pagrindinio SSRS KGB pastato.
Po dvejų metų tėvas Tichonas jau buvo vienuolyno cerkvės vyresnysis šventikas, po dvejų – atkuriamo Sreteno vienuolyno igumenas (viršininko padėjėjas), dar po trejų – archimandritas (aukščiausias vienuolių rangas) ir vienuolyno viršininkas.
Ryšiai su saugumiečiais
Kodėl jis taip sparčiai kopė karjeros laiptais ir ar čia kokį nors vaidmenį atliko Lubiankos kaimynystė, galima tik spėlioti.
Bet paprastai Rusijoje dvasininkai karjeros laiptais kyla tik sulaukę įtakingo politikų, o ypač saugumiečių, užnugario. Neretai ir patys siejami su slaptosiomis tarnybomis, pavyzdžiui, kaip Rusijos stačiatikių cerkvės galva patriarchas Kirilas.
Žinoma tik tiek, kad vienuolyną, atiduotą valdyti tėvui Tichonui, atkūrė stačiatikių bankininkas Sergejus Pugačiovas, kurį žurnalistai vėliau priskyrė artimam asmeninių V.Putino draugų ratui.
Sreteno vienuolyno sode tėvas Tichonas pastatė akmeninį kryžių, skirtą „krikščionių stačiatikiams, nukankintiems ir užmuštiems čia didžiosios suirutės metais, atminti“, kaip rašoma iš šono pritvirtintoje bronzinėje lentelėje.
Mat daug metų vienuolyno teritorijoje buvo įsikūrusios NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas) kareivinės, o istorikai tvirtina, kad vienuolyno kiemas neretai buvo naudojamas masiniam šaudymui.
Bet tėvui Tichonui patinka kitokie prisiminimai. Kad būtent čia jam teko susipažinti su V.Putinu dar iki tol, kol tas tapo prezidentu.
Smulkmenas jis nutyli, tačiau spaudoje minėta, kad prie Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovo, kurio pareigas V.Putinas ėjo 1998–1999 metais, tėvui Tichonui padėjo priartėti Pirmosios vyriausiosios valdybos (užsienio žvalgyba), kurioje tarnavo būsimasis rusų valstybės vadovas, viršininko pavaduotojas, generolas leitenantas Nikolajus Leonovas.
Bet apie ryšius su čekistų generalitetu archimandritas Tichonas nemėgsta kalbėti – bet kuriam stačiatikių šventikui neoficialūs santykiai su specialiosiomis tarnybomis yra nenuplaunama dėmė ant sutanos.
Modernus, bet švaistūnas
Vis dėlto taip pat žinoma, kad anksčiau jis dvejus metus dirbo Maskvos patriarchato Leidybos skyriaus vadovo tėvo Pitirimo, kuris KGB turėjo agentūrinį Abato slapyvardį, padėjėju.
Bet ir apie tai tėvas Tichonas nekalba: „Nenorėčiau mesti į jį akmens.“
O juk dabar skriausti esamų ir buvusių „nusipelniusių, lojalumą išsaugojusių“ čekistų neleidžiama.
„Man pažįstami žvalgybos karininkai atliko savo darbą rusų valstybės vardu, ir būtų visiškai neteisinga pareikšti, kad jie kalti dėl represijų“, – sakė tėvas Tichonas savo interviu.
Ir, žinoma, negaili pagyrų vienam šių karininkų.
„V.Putinas – nuoširdžiai tikintis ir pasikliaunantis Dievu žmogus. Jis pats įsigilino į labai svarbius būties klausimus. Tai žmogus, einantis išpažinties, priimantis komuniją ir suvokiantis atsakomybę prieš Dievą už tą aukštą tarnybą, kuri jam patikėta ir už savo nemirtingą sielą“, – tvirtino tėvas Tichonas.
Remiantis žiniasklaidos publikacijomis, tėvas Tichonas pateikiamas kaip šiuolaikinio dvasininko simbolis: su smilkytuvu vienoje rankoje ir „iPad“ – kitoje.
Bet niekas, kas žmogiška, jam nėra svetima: archimandritas važinėja vyriausybinės klasės šarvuotu automobiliu „Audi 8“, mėgsta švaistytis pinigais brangiuose restoranuose.
Savo vienuolyną jis išgarsino pasiekęs, kad čia atsirastų tiksli natūralaus dydžio Turino drobulės kopija. Bet būta ir skandalo, kai žiniasklaida paviešino informaciją, jog viename vienuolyno teritorijos statinių įsikūręs nedidelis valandinis viešbutis „Poduškin“, skirtas kūniškiems malonumams kartu su intymios paskirties inventoriaus nuomos salonu.
Žvalgybai nėra vertingas?
Šiaip ar taip, Rusijos stačiatikių cerkvėje tėvo Tichono įtaka kur kas didesnė, nei pridera archimandrito rangui. Iš esmės tai aiškinama jo ryšiais Kremliuje.
Tėvas Tichonas priklauso gerai dešimčiai įvairiausių stačiatikių tarybų ir komisijų. Jam tiesiogiai pavaldi didžiausia Rusijos stačiatikių bažnyčios leidykla, labiausiai lankomas stačiatikių interneto portalas „Provoslavije.ru“, dvasinė seminarija.
Nuolat viešinama informacija apie tai, kaip archimandritas Tichonas lydi šalies prezidentą kelionėse po vienuolynus, dalyvauja V.Putino susitikimuose su Stačiatikių cerkvės hierarchais.
Be to, tėvas Tichonas – sėkmės sulaukiantis Stačiatikių bažnyčios rašytojas ir kinematografininkas. Jo knyga „Nešventi šventieji ir kiti pasakojimai“ – realių istorijų rinkinys iš vienuolių ir kitų žinomų žmonių, kuriuos pažinojo asmeniškai, gyvenimo – tapo bestseleriu: tiražas prašoko milijoną egzempliorių.
Bet tėvas Tichonas kategoriškai prieštarauja, kai jį pavadina Kremliaus ar šalies prezidento Stačiatikių cerkvės ideologu.
Manoma, kad V.Putino nuodėmklausiui žinomos giliai širdyje slypinčios valstybės vadovo paslaptys. Bet senas tėvo Tichono draugas Jevgenijus Nikiforovas, vadovaujantis stačiatikių radijo stočiai „Radonež“, tai neigia: „Mūsų išpažintyse nelabai daug konkrečios informacijos.
Tiesiog sakote: „Aš pavogiau“ arba „Aš svetimoteriavau“. Dar galite pridėti keletą konkrečių smulkmenų – kiek kartų tai buvo, kaip dažnai. Bet nereikia gilintis į smulkmenas.
Todėl, kad jei kokia nors užsienio žvalgyba sučiups tėvą Tichoną ir jį kankins, jis labai mažai galės jai papasakoti.“
Religingi krikščionys paprastai savo nuodėmes linkę išpažinti dvasininkams, kuriais pasitiki, – neišduos, o ir širdyje bus lengviau. Tad kokias nuodėmes ir kam išsako žmogus, kurį šįmet daugelis kaltino įvairiausiomis nuodėmėmis net keliose šalyse?
