A.Kwasniewskis iš pradžių ilgai neigė, kad Lenkijoje veikė slaptas CŽV kalėjimas. To neišdavė ir JAV Senato pranešimas – jame nebuvo paminėtos konkrečios šalys, kur veikė šios kalinimo įstaigos.
Tiesa, kiek anksčiau Europos Teisingumo teismas liepos mėnesį paskelbė, kad Lenkija iš tiesų leido CŽV kankinti du įtariamus „al-Qaedos“ teroristus slaptame kalinimo centre 2002m. ir 2003 m., kai A.Kwasniewskis buvo šalies prezidentas.
Išslaptinus JAV Senato dokumentus A.Kwasniewskis dabar prabilo, jog Lenkija sutiko sustiprinti slaptųjų žvalgybų bendradarbiavimą su JAV po rugsėjo 11-osios atakų.
Jis tvirtino, kad amerikiečiai savo veiklą vykdė itin slaptai, todėl sukėlė Lenkijos pareigūnų įtarimą.
„Lenkija ėmėsi žingsnių, kad užbaigtų veiklą toje vietoje ir viskas tam tikru metu buvo sustabdyta“, - kalbėjo buvęs prezidentas.
Jis pridūrė, kad apie žiaurius tardymo metodus, kuriuos savo slaptuose kalėjimuose naudojo amerikiečiai, nieko nežinojo.
„Šie metodai, kurie yra tiesiog atstumiantys, kurių aš nepripažįstu ir kurie yra nepateisinami, neatnešė nieko gero. Ir tai tikra katastrofa JAV, tikra katastrofa CŽV ir tikra katastrofa George'ui Bushui“,- kalbėjo A.Kwasniewskis.
Prokurorai tyrimą Lenkijoje dėl CŽV kalėjimų pradėjo dar 2008 m. ir jis vis dar tęsiasi.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
