Kai nurodo svetainė news.vice.com, dešimtys milijonų dolerių
buvo skirta apmokėti tardytojų darbui, o CŽV taip pat mokėjo
kyšius užsienio vyriausybėms, nusiteikusioms žvelgti pro pirštis
į faktą, kad Jungtinės Valstijos jų teritorijose įkūrė
„juodaisiais objektais“ vadinamus slaptuosius kalėjimus, kuriuose
buvo kankinama iki 119 suimtųjų, sakoma Senato komiteto ataskaitoje.
„CŽV įrašai rodo, kad CŽV sulaikymo ir tardymo programa
kainavo gerokai daugiau negu 300 mln. dolerių ne personalui skirtomis
lėšomis, – rašoma dokumente. – Tai apima lėšas, skirtas CŽV
objektų statybai ir išlaikymui, įskaitant du objektus, kurie
kainavo beveik [užtušuota] dolerių ir kurie niekada nebuvo
panaudoti – iš dalies dėl šalių šeimininkių politinių
nuogąstavimų.“
A.Kwasniewskis: „Mes taip nesitarėm“
Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis trečiadienį pareiškė, kad per jo kadenciją Varšuva pasiūlė JAV Centrinei
žvalgybos valdybai (CŽV) įsirengti slaptą kalėjimą šalies teritorijoje, bet nesuteikė leidimo žiauriai elgtis su kaliniais.
Šie jo komentarai yra pirmasis Lenkijos vadovybės pripažinimas, kad šalyje veikė slaptas CŽV objektas.
Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad jis veikė nuo 2002-ųjų gruodžio iki 2003-ųjų rudens. A.Kwasniewskis prezidento poste dirbo
1995–2005 metais.
A.Kwasniewskio komentaras buvo reakcija į JAV Senato ataskaitą, kurioje smerkiama CŽV slaptųjų kalėjimų praktika. Tačiau
paviešintame cenzūruotame to dokumento variante nebuvo įvardytos šalys, kuriose veikė tie objektai.
A.Kwasniewskis pabrėžė, kad ta veikla Lenkijoje buvo nutraukta spaudžiant šalies lyderiams. Jis nenurodė tikslių datų, kada
veikė tas objektas.
Iki šiol tuomečiai Lenkijos lyderiai neigė, kad toks kalėjimas egzistavo, bet jų įpėdiniai 2008 metais nurodė pradėti tyrimą.
Sumos slepiamos
Siekdama paskatinti užsienio vyriausybes leisti veikti CŽV
slaptiesiems kalėjimams ir užsitikrinti palaikymą tardymo
programai, „CŽV skyrė milijonus dolerių mokėjimams grynaisiais
pinigais“ tų šalių pareigūnams. Paskelbtoje cenzūruotoje
ataskaitos versijoje tų šalių pavadinimai užtušuoti, tačiau
ankstesni pranešimai rodo, kad CŽV „juodieji objektai“
tikriausiai veikė Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Tailande.
Kai užsienio vyriausybės pareikšdavo abejojančios, ar gali
leisti tokiai programai veikti jų teritorijoje, CŽV biurai tose
šalyse turėjo teisę parengti „siūlomos finansinės pagalbos
pageidavimų sąrašus“, siekdami įtikinti tas šalis pakeisti
nuomonę. Tiksli tos „pagalbos“ suma ataskaitoje buvo užtušuota,
bet ji skaičiuojama milijonais dolerių.
„Vienu atveju davėme [užtušuota] 000 001 dolerį“, sakoma
vienoje ataskaitos išnašoje. Dokumente taip pat cituojamas ciniškas
vienos CŽV skyriaus vadovo pareiškimas: „Ar suvokiate, kad galite
nusipirkti šalį už [užtušuota] milijonų dolerių?“
Dar vienoje išnašoje sakoma: „Nors CŽV būstinė pasiūlė
[užtušuota] mln. dolerių Šaliai [užtušuota] už CŽV sulaikymo
objekto priėmimą, [užtušuota] užkirto kelią to objekto
atidarymui.“
Senato ataskaitos santraukoje sakoma, kad „CŽV skyrius gavo tik
[užtušuota] mln. dolerių [užtušuota] palaikymui, nors CŽV
būstinė prašė CŽV skyriaus „pranešti, ar gali prireikti
papildomų lėšų (to objekto) išlaikymui ateinančiais metais ir
vėliau“.
Bendradarbiauti sutiko ne visi
Kaip rašoma santraukoje, CŽV būstinė pridūrė: „Negalime
rasti pakankamai juoduosius objektus priimančių (šalių) ir
bjaurimės ta, kuri išslydo iš mūsų rankų.“
Senato ataskaitoje nurodoma, kad kai kuriais atvejais CŽV
skirdavo savo biurų vadovams daugiau pinigų negu jie galėdavo
panaudoti. Ataskaitos išnašoje pateikiamoje cenzūruotoje vieno
pranešimo citatoje kalbama apie pokalbį su vienu CŽV pareigūnu,
kuris pasakojo apie 100 JAV dolerių banknotų paketus, kurių
numanomi arba faktiniai gavėjai buvo nežinomi.
CŽV taip pat apdovanodavo pareigūnus, netgi kai jie padarydavo
klaidų. Per vieną incidentą Afganistane veikusiame slaptame CŽV
kalėjime, kuris yra žinomas kaip COBALT ir kurio statyba kainavo
apie 200 tūkst. dolerių, vienas suimtasis mirtinai sušalo dėl
žemo rango pareigūno sprendimo prikaustyti jį grandinėmis nuogą
prie grindų. Po to įvykio buvo rekomenduota tam tardytojui skirti
„2 500 dolerių piniginę premiją“ už „stabiliai aukšto lygio
darbą“.
CŽV taip pat mokėjo atlyginimus dviem samdomiems psichologams,
kurie, kaip manoma, buvo 81 mln. dolerių kainavusios tardymų
programos architektai.
2006 metais Naudodamasis JAV Informacijos laisvės įstatymus,
portalas „VICE News“ gavo iš CŽV informacijos apie kontraktą,
agentūros sudaryta su tų psichologų įkurta bendrove. Dokumentuose
nurodoma, kad to pagrindinio kontrakto, galiojusio iki 2009 metų,
vertė buvo „daugiau negu 180 mln. dolerių“.
„2007 metais CŽV sudarė ilgametę sutartį dėl žalos
kompensavimo, kad apsaugotų [kontraktininkų] bendrovę ir jos
darbuotojus nuo teisinės atsakomybės, kylančios iš tos programos.
Nuo tada CŽV išmokėjo daugiau negu 1 mln. dolerių pagal
pareiškimus, atitinkančius tos sutarties sąlygas“, – sakoma
Senato komiteto paskelbtoje santraukoje.
Vienam CŽV laikytam suimtajam buvo reikalinga medicinos
priežiūra, kurios kaina buvo skaičiuojama milijonais dolerių,
pažymėjo Senato komitetas.
