Dabar D.Wilsonas jau prabilo viešai – policininkas antradienį pareiškė, kad jo „sąžinė švari“ ir kad analogiškoje situacijoje jis pasielgtų lygiai taip pat.
„Priežastis, dėl kurios mano sąžinė švari – dėl to, kad žinau, jog tinkamai atlikau savo darbą, – televizijai „ABC News“ kalbėjo pareigūnas. – Jis puolė mane – jis ketino mane nužudyti“.
Didžiojo žiuri D.Wilsonas buvo apklaustas dar rugsėjo 16-ąją, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo rupgjūčio 9 dienos, kai nušovė M.Browną. Jis smulkiai nupasakojo, kas privedė prie vaikino mirtimi pasibaigusio incidento ir kodėl nusprendė į jį šauti.
Lemtinga diena buvo rami
Rugpjūčio 9-ąją Fergusonas, anot D.Wilsono, buvo tylus ir ramus. Jis tiesiog tarnybiniu automobiliu važiavo viena centrinių miesto gatvių, kai pamatė tiesiog kelio viduriu žingsniuojančiuas du jaunus vyrus.
„Jie ėjo tiesiog dviguba geltona linija, mašinos turėjo apvažiuoti aplink juos. Taip pat pastebėjau individų sudėjimą. Arba pirmasis buvo tikrai smulkus, arba antrasis – labai stambus. Antrojo (M.Browno – Red.) kojinės buvo ryškiai geltonos“, – pasakojo pareigūnas.
Nustatęs, kad M.Brownas buvo milžinas su geltonomis kojimėmis, D.Wilsonas perėjo prie paties incidento, įsiplieskusio, kai M.Brownas ir smulkusis jo draugas Dorianas Johnsonas priėjo prie policijos automobilio.
„Neliepiau jiems pasitraukti nuo važiuojamosios gatvės dalies. Tiesiog per atvirą langą paklausiau, kas blogai su šaligatviu“, – prisiminė D.Wilsonas.
D.Johnsonas pareigūnui atsakė: „Mes jau beveik vietoje“. O M.Brownas tėškė: „Ką su..ikto turi pasakyti!“
„Toks atkirtis buvo labai neįprastas, to nesitiki užduodamas paprasčiausią klausimą“, – teig D.Wilsonas.
Po tokio apsikeitimo žodžiais M.Bronwas ir D.Johnsonas toliau ėjo gatve. Policininkas pastebėjo, kad M.Brownas rankose laikė cigarilių dėžutę ir dėvėjo juodus marškinėlius – tai reiškė, kad jis atitiko įtariamojo dėl apiplėšimo vienoje vietos parduotuvėje portretą.
Esą smogė policininkui kumščiu
D.Wilsonas radijo ryšiu paprašė pagalbos, apsuko automobilį ir juo užkirto kelią abiem jaunuoliams. M.Brownui buvo pasakyta prieiti prie mašinos.
„Jis pakluso, bet kai bandžiau atidaryti mašinos duris, jis pareiškė: „Ir ką tu man padarysi“. Ir užtrenkė duris“, – pasakojo policininkas.
Tada, anot D.Wilsono, prasidėjo tikrasis chaosas. M.Brownas esą dar labiau prisiartino prie policininko ir per atvirą langą smogė kumščiu jam į veidą.
„Bandžiau sugriebti jį už rankos, bet kai taip padariau – ir jausmą galiu apibūdinti tik taip –, pasijutau kaip 5 metų vaikas, besilaikantis už Hulko Hogano (profesionalaus Amerikos imtynininko – Red.).
Maniau griebtis savo pipirinių dujų balionėlio, bet supratau, kad dujų teks ir mano akims ir kad tada nieko nepadarysiu. Tad griebiau pistoletą ir M.Brownui pasakiau: „Pasitrauk arba šausiu“.
Pareiškęs, kad aš „per didelis šiaudadūšis, kad į jį šaučiau“, M.Brownas griebė ir mano ginklą, nukreipdamas jį prie mano šlaunies“, – teigė D.Wilsonas.
Jis bandė šauti, bet ginklas nesuveikė. O kai galiausiai suveikė, išdužo vienas mašinos langas ir ištiško kraujas. Šūvio garsas esą išgąsdino ir D.Wilsoną, ir M.Browną.
„Jis žengė žingsnį atgal ir tada mane pažiūrėjo nutaisęs itin agresyvią išraišką. Jis atrodė kaip demonas – toks piktas jis buvo. Jis ėmė vėl prie manęs artėti iškėlęs rankas“, – pasakojo D.Wilsonas.
Jis vėl bandė iššauti – vėl nesėkmingai – ir M.Brownas dar kartą jam smogė ranka. D.Wilsonas vėl nuspausdė pistoleto nuleistuką ir pamatė, kad vaikinas bėga.
„Pamačiau, kaip jis ėmė bėgti, ir pats išlipau iš automobilio. Lipdamas dispečeriams pranešiau: „Šūviai. Atsiųskite man daugiau automobilių“.
„Agresija dingo nuo jo veido“
Be jokios abejonės, šia įvykių versija galima ir reikia abejoti – M.Browno artimieji ir liudininkai teigia, kad vaikinas buvo iškėlęs rankas ir nekėlė jokios grėsmės policininkui, o savo pasakojimą D.Wilsonas parengė po ilgų konsultacijų su savo advokatu.
Tačiau net jei laikytume D.Wilsono versiją teisinga, įstringa tai, kad pats pareigūnas teigia, jog M.Brownas po antrojo šūvio pradėjo bėgti – vadinasi, jau tada nekėlė grėsmės policininkui.
Kaip rašo „The New Yorker“, „M.Brownas tą akimirką buvo stambus, neginkluotas, kraujuojantis vyras, bėgantis gatve. Būtent D.Wilsonas, kuris vijosi M.Browną, buvo tas žmogus su mirtinu ginklu rankose“.
Abu jie perbėgo gatvę ir M.Brownas sustojo prie stulpo.
„Kai sustojo jis, sustojau ir aš. O tada jis pradėjo suktis manęs link. Pasakiau jam gultis ant žemės, bet jis pradėjo bėgti manęs link, tad paleidau kelis šūvius“, – teigė D.Wilsonas.
Mažiausiai viena kulka, anot policininko, kliudė M.Browną ir jis „kažkaip sudrebėjo“. Vaikinas, tiesa, bėgo toliau, tad D.Wilsonas turėjo šauti dar sykį ir vėl pataikė į taikinį. M.Brownas vis tiek nenugriuvo.
Verta pastebėti, kad, bent jau pagal D.Wilsono versiją, M.Brownas buvo pašautas triskart. Sykį – iš automobilio, kitus du – jau gatvėje. Bet policininkas teigia, kad net tada jis bėgo prie pareigūno.
„Atrodė, kad jis siunta, jog aš į jį šaudo. Atrodė, kad jis žiūri ne į mane, o pro mane. Pradėjau trauktis, nes žinojau: jei jis mane pasieks, jis mane nužudys“, – atsiminė D.Wilsonas.
Žinoma, M.Brownas nepasiekė policininko: „Atsimenu, kad mačiau tik jo galvą, ir iššoviau. Kai kulka jį kliudė, visa agresija dingo nuo jo veido. Supratau, kad grėsmės nebėra. Jis nugriuvo veidu į žemę“.
Šaudė jau į nugriuvusį M.Browną?
Faktas, kad didysis žiuri nutarė nepateikti kaltinimų D.Wilsonui, dar nereiškia, jog policininko pasakojimu buvo patikėta. Jo versija kitokia nei kitų liudininkų pasakojimų, tarp jų – ir kartu su M.Brownu tądien gatve ėjusiam D.Johnsonui.
Vis dėlto akivaizdu, kad didžiojo žiuri nariams D.Wilsono liudijimas pasirodė įtikinamesnis nei D.Johnsono.
Pastarasis pareigūnams pripažino, kad M.Brownas lemtingą dieną buvo susiginčijęs su D.Wilsonu, tačiau tvirtino, jog jo draugas tikrai nesiekė policininko ginklo ir nesmūgiavo kumščiu jam į veidą.
Pasak D.Johnsono, M.Brownas ėmė bėgti jau po pirmojo šūvio, bet D.Wilsonas „kartą ar du“ šovė bėgliui į nugarą. Tada jaunuolis esą apsisuko ir iškėlęs rankas pasakė: „Aš neginkluotas“.
M.Brownas esą bandė dar kažką pasakyti, bet jį nutildė nauja kulkų serija ir jis nugriuvo. Net tada D.Wilsonas nenustojo šaudyti.
„Jis neabejotinai šaudė toliau, nors Michaelas jau griuvo. Jis jau buvo ant žemės, kai nuaidėjo paskutinis šūvis“, – teigė D.Johnsonas.
Parengė Gintaras Radauskas
